Šiuo metu, kai skaitmeniniai įrenginiai yra visur, terminas „ekrano laikas“ tapo populiaria fraze diskusijose apie technologijų įtaką žmonių gyvenimui. Tėvai susirūpinę dėl savo vaikų ekrano įpročių. Bet kas, jei visas požiūris į ekrano laiką yra iš esmės ydingas?
Nors mokslininkai padarė pažangą matuodami ekrano naudojimą, išsami tyrimo kritika 2020 m. atskleidė pagrindines problemas, susijusias su ekrano laiko konceptualizavimu, matavimu ir tyrimu. Aš tyrinėju, kaip skaitmeninės technologijos veikia žmogaus pažinimą ir emocijas. Mano vykdomas tyrimas su kognityviniu psichologu Nelsonu Roque remiasi tos kritikos išvadomis.
Esamas ekrano laiko matavimo priemones suskirstėme į kategorijas, susiejame jas su atributais, pvz., ar jie yra pagrįsti trukme ar kontekstu, ir tiriame, kaip jie susiję su sveikatos pasekmėmis, pvz., nerimu, stresu, depresija, vienišumu, nuotaika ir miego kokybe. aiškesnė ekrano laiko supratimo sistema. Manome, kad sugrupavus visas skaitmenines veiklas nepastebima, kaip skirtingi ekrano naudojimo tipai veikia žmones.
Taikydami šią sistemą, mokslininkai gali geriau nustatyti, kuri skaitmeninė veikla yra naudinga ar potencialiai žalinga, todėl žmonės gali priimti sąmoningesnius ekrano įpročius, kurie palaiko gerovę ir sumažina neigiamą psichinės ir emocinės sveikatos poveikį.
Ekrano laikas nėra vienas dalykas
Ekrano laikas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesunkiai suprantamas: tai tiesiog laikas, praleistas įrenginiuose su ekranais, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir televizoriais. Tačiau šis pagrindinis apibrėžimas slepia žmonių skaitmeninės veiklos įvairovę. Norėdami iš tikrųjų suprasti ekrano laiko poveikį, turite atidžiau pažvelgti į konkrečią skaitmeninę veiklą ir tai, kaip kiekviena veikia pažinimo funkcijas ir psichinę sveikatą.
Savo tyrime ekrano laiką suskirstome į keturias plačias kategorijas: naudojimas švietimui, naudojimasis darbu, socialinis bendravimas ir pramogos.
Švietimo srityje tokia veikla kaip internetinės pamokos ir straipsnių skaitymas gali pagerinti pažinimo įgūdžius, pvz., problemų sprendimą ir kritinį mąstymą. Skaitmeniniai įrankiai, pvz., mobiliosios programėlės, gali padėti mokytis, nes skatina motyvaciją, savireguliaciją ir savikontrolę.
Tačiau šios priemonės taip pat kelia iššūkių, pavyzdžiui, atitraukia besimokančiųjų dėmesį ir prisideda prie prastesnio prisiminimo, palyginti su tradiciniais mokymosi metodais. Jaunų vartotojų mokymasis ekrane gali netgi turėti neigiamą poveikį jų vystymuisi ir socialinei aplinkai.
Ekrano laikas darbui, pavyzdžiui, ataskaitų rašymas ar virtualių susitikimų lankymas, yra pagrindinė šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tai gali pagerinti našumą ir įgalinti nuotolinį darbą. Tačiau ilgalaikis ekrano poveikis ir kelių užduočių atlikimas taip pat gali sukelti stresą, nerimą ir pažintinį nuovargį.
Ekrano naudojimas socialiniams ryšiams padeda žmonėms bendrauti su kitais per vaizdo pokalbius, socialinę žiniasklaidą ar internetines bendruomenes. Ši sąveika gali skatinti socialinį ryšį ir netgi pagerinti sveikatos rezultatus, pvz., Sumažėjusius depresijos simptomus ir geresnę glikemijos kontrolę žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Tačiau pasyvus ekrano naudojimas, pavyzdžiui, nesibaigiantis slinkimas socialinėje žiniasklaidoje, gali sukelti neigiamą patirtį, pvz., patyčias elektroninėje erdvėje, socialinį palyginimą ir vienatvę, ypač paaugliams.
Ekrano naudojimas pramogoms suteikia atsipalaidavimo ir streso. Pavyzdžiui, sąmoningumo programos ar meditacijos įrankiai gali sumažinti nerimą ir pagerinti emocinį reguliavimą. Kūrybinė skaitmeninė veikla, pvz., grafinis dizainas ir muzikos kūrimas, gali sumažinti stresą ir pagerinti psichinę sveikatą. Tačiau per daug ekrano naudojimas gali pabloginti savijautą, nes ribojamas fizinis aktyvumas ir laikas kitiems naudingiems užsiėmimams.
Kontekstas svarbus
Ekrano laikas turi skirtingą poveikį žmonėms, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip nuotaika, socialinė aplinka, amžius ir šeimos aplinka. Jūsų emocijos prieš ekrano naudojimą ir jo metu gali formuoti jūsų patirtį. Teigiamas bendravimas gali pakelti nuotaiką, o vienatvė gali pagilinti dėl tam tikros veiklos internete. Pavyzdžiui, mes nustatėme, kad amžiaus ir streso lygio skirtumai turi įtakos tai, kaip žmonės lengvai blaškosi savo įrenginiuose. Įspėjimai ir kiti pakeitimai atitraukia vartotojų dėmesį, todėl sunkiau sutelkti dėmesį į užduotis.
Svarbus ir socialinis ekrano naudojimo kontekstas. Filmo žiūrėjimas su šeima gali sustiprinti ryšius, o vien ekranų naudojimas gali padidinti izoliacijos jausmą, ypač kai tai pakeičia bendravimą akis į akį.
Šeimos įtaka taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, tėvų ekrano įpročiai turi įtakos jų vaikų ekrano elgsenai, o struktūrizuotas tėvų dalyvavimas gali padėti sumažinti perteklinį naudojimą. Jame pabrėžiamas teigiamas struktūrinio tėvų dalyvavimo ir dėmesingo socialinio konteksto poveikis valdant ekrano laiką sveikesnei skaitmeninei sąveikai.
Nuoseklumas ir niuansai
Dabar technologija leidžia tyrėjams tiksliai sekti ekrano naudojimą, tačiau vien tik valandų skaičiavimas nesuteikia viso vaizdo. Net kai vertiname konkrečią veiklą, pvz., socialinę žiniasklaidą ar žaidimus, tyrimai dažnai neužfiksuoja įsitraukimo lygio ar ketinimų. Pavyzdžiui, kažkas gali naudoti socialinę žiniasklaidą, kad liktų informuotas arba atidėliotų.
Ekrano laiko tyrimai dažnai skiriasi tuo, kaip jie jį apibrėžia ir skirsto į kategorijas. Kai kurie sutelkia dėmesį į bendrą ekrano ekspoziciją, neskiriant veiklos. Kiti nagrinėja konkrečius naudojimo tipus, bet gali neatsižvelgti į turinį ar kontekstą. Dėl nenuoseklaus ekrano laiko apibrėžimo sunku palyginti tyrimus ar apibendrinti išvadas.
Norint suprasti, kaip naudojamas ekranas, reikia daugiau niuansų nei stebėti, kiek laiko žmonės praleidžia prie savo ekranų. Atpažinti skirtingą konkrečios skaitmeninės veiklos poveikį ir atskirti aktyvų bei pasyvų naudojimą yra esminiai žingsniai. Naudojant standartizuotus apibrėžimus ir derinant kiekybinius duomenis su asmeninėmis įžvalgomis, susidarytų išsamesnis vaizdas. Mokslininkai taip pat gali ištirti, kaip ekrano naudojimas laikui bėgant veikia žmones.
Politikos formuotojams tai reiškia, kad reikia parengti gaires, kurios peržengia visiems tinkamas ribas, sutelkiant dėmesį į rekomendacijas, pritaikytas konkrečiai veiklai ir individualiems poreikiams. Likusiems iš mūsų šis supratimas skatina subalansuotą skaitmeninę mitybą, kurioje derinama veikla internete ir neprisijungus, kad būtų geresnė savijauta.