Pagal 1998 m. Australijoje atliktą tyrimą, suaugęs vyras vidutiniškai per dieną išleidžia 12,7 dujų, o moteris – 7,1. Tačiau šie kūno garsai gali kelti daug klausimų, todėl pažvelkime į keletą svarbiausių aspektų.
Ar dujos gali sukelti gaisrą?
Ši neįtikėtina istorija nutiko 2016 m. Japonijoje, Tokijo universiteto ligoninėje. 30 metų moteris, kuri buvo operuojama dėl gimdos kaklelio problemų, patyrė, kaip netikėtai išleistos dujos užsidegė dėl šalia esančio lazerio. Ugnis išplito ir sukėlė rimtus nudegimus moters kojoms. Panašiai rizikingas yra ir „degančių dujų“ triukas, populiarus nuo Jim Carrey filmo „Kvailiai ir dar kvailesni“. Dujų, kurias sudaro metanas ir vandenilis, mišinyje su deguonimi susidaro labai degi aplinka.
Ar uostyti partnerio dujas gali būti naudinga sveikatai?
2017 m. Exeter universiteto britų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad dujos, turinčios daug vandenilio sulfido, gali turėti terapinį poveikį. Nedidelės šio cheminio junginio dozės gali apsaugoti mitochondrijas – ląstelių organoidus, kurie tiekia energiją. Vandenilio sulfidas netgi galėtų būti naudojamas kaip prevencinė priemonė nuo tokių rimtų ligų kaip vėžys ar insultas.
Ar būtina versti kūdikius raugėti?
Tėvai dažnai po kiekvieno maitinimo bando padėti kūdikiui atsikratyti nuryto oro, tikėdamiesi išvengti virškinimo sutrikimų. Tačiau 2014 m. Indijoje atliktas tyrimas parodė, kad priverstinis raugėjimas gali padidinti atpylimų ir vėmimo dažnį. Todėl natūralus procesas gali būti geresnis pasirinkimas – jei kūdikiui susikaupė per daug oro skrandyje, jis išsiskirs savaime.
Ar posakis „Kas pirdžia, tas sveikas“ yra teisingas?
Šis posakis turi nemažai tiesos: dujų išleidimas yra natūralus refleksinis organizmo procesas. Dujos nėra blogos virškinimo ženklas, priešingai – tai signalas, kad storosios žarnos veikia tinkamai. Po chirurginės operacijos medicinos personalas stebi pacientų dujų išsiskyrimą kaip atsigavimo ženklą.
Kodėl ne visi pirdžiai skamba vienodai?
Garso stiprumas ir pobūdis priklauso nuo to, kaip dujos yra išleidžiamos, kokiu kiekiu ir greičiu. Kaip ir trimituojant, garsas atsiranda dėl membranų vibracijos, šiuo atveju – dėl išangės sfinkterių. Jei šie raumenys yra įsitempę, išleidžiamos dujos sukelia aukštesnio tono garsą, o atsipalaidavus – žemesnį.
Kodėl dujos turi nemalonų kvapą?
Mūsų storojoje žarnoje yra iki 2 kg mikroorganizmų, kurie per dieną suvirškina apie 40 g sudėtinių angliavandenių. Šis bakterijų fabrikas kasdien pagamina nuo 100 iki 1600 ml dujų, kurios daugiausiai yra bekvapės. Tačiau yra apie 297 lakieji junginiai, kurių net mažos koncentracijos gali skleisti stiprų kvapą. Tai, ką valgome, taip pat turi įtakos galutiniam kvapui.
Kodėl dujos išleidžiamos apačioje, o ne viršuje?
Dujos, kurios išsiskiria per burną ir išangę, skiriasi. Raugėjimas daugiausia sukeliamas nuryto oro (aerofagijos), kuris kaupiasi skrandyje ir galiausiai išleidžiamas. Tuo tarpu flatulencijos dujos atsiranda dėl virškinimo proceso ir yra išleidžiamos per išangę.
Šie kūno garsai, nors ir kartais nemalonūs, yra natūrali mūsų sveikatos dalis. Suprasdami jų kilmę ir reikšmę, galime geriau pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe.