Didesnė tikimybė, kad maorių ir Ramiojo vandenyno regiono moterų savižudybės dažnai vartoja alkoholį

Didesnė tikimybė, kad maorių ir Ramiojo vandenyno regiono moterų savižudybės dažnai vartoja alkoholį

Naujasis Otago universiteto Kraistčerče atliktas tyrimas iškėlė raginimus imtis tikslingesnių visuomenės sveikatos intervencijų tam tikroms demografinėms grupėms, ypač maorių ir Ramiojo vandenyno moterims, siekiant padėti spręsti nerimą keliančius su alkoholiu susijusių savižudybių skaičių Aotearoa Naujojoje Zelandijoje.

Savižudybės yra svarbi visuomenės sveikatos problema Naujojoje Zelandijoje, o 2022 m. pranešta apie 557 įtariamas savižudybes.

Šis tyrimas yra pirmasis, kuriame naudojami Naujosios Zelandijos vainikiniai duomenys, siekiant ištirti su alkoholiu susijusių savižudybių lyties ypatybes ir su alkoholiu susijusius veiksnius, kurie oficialiai koduojami kaip šių mirčių veiksnys.

Ji išnagrinėjo duomenis iš Nacionalinės Koronijų informacinės sistemos, apimančios 4568 savižudybes, susijusias su ūmiu alkoholio vartojimu 15 metų ir vyresniems Naujosios Zelandijos gyventojams 2007–2020 m. Dauguma atvejų, 3 447, buvo vyrai; 1211 buvo moterys.

Daktaras Jaimie Dikstaal, kuris baigė tyrimą Gyventojų sveikatos departamente kaip visuomenės sveikatos registratoriaus mokymų dalį, sako atradę stebinančius skirtumus tarp moterų ir vyrų, kurių etninė priklausomybė yra labiausiai būdinga moterims.

„Ankstesni Naujosios Zelandijos tyrimų rezultatai parodė, kad maorių ir Ramiojo vandenyno tautų savižudybių, susijusių su ūmiu alkoholio vartojimu, rizika yra didesnė, tačiau stebėtinai mūsų rezultatai rodo, kad ši etninė nelygybė akivaizdi tik tarp moterų, o tarp vyrų tokių santykių nepastebėta“, – sako daktaras Dikstaalas.

Kiek daugiau nei ketvirtadaliui (26,6 %) iš 1 211 nusižudžiusių moterų buvo nustatytas ūmus alkoholio vartojimas, o etninė priklausomybė labiausiai nuspėja savižudybės riziką, susijusią su ūmiu alkoholio vartojimu. Palyginti su Europos moterimis, maorių moterys turėjo 35 % didesnę savižudybės riziką dėl ūmaus alkoholio vartojimo; Ramiojo vandenyno patelėms rizika yra 75 % didesnė. Kitų etninių grupių moterys turėjo mažiau nei pusę rizikos.

Kaip ir moterims, daugiau nei ketvirtadaliui (26,5 %) iš 3 477 tirtų vyrų savižudybių buvo nustatytas ūmus alkoholio vartojimas, o užimtumo statusas buvo nustatytas kaip charakteristika, labiausiai nuspėjanti savižudybės riziką, susijusią su ūmiu alkoholio vartojimu. Tačiau, nors kitų etninių grupių vyrai turėjo mažesnę savižudybių, susijusių su ūmiu alkoholio vartojimu, riziką, palyginti su vyrais iš Europos, maorių ir Ramiojo vandenyno šalių vyrų rizika nebuvo reikšminga.

Autoriai mano, kad didesnė rizika maorių ir Ramiojo vandenyno moterims gali būti dėl kelių veiksnių.

„Maorių ir Ramiojo vandenyno etninės kilmės moteris gali neproporcingai paveikti istoriniai ir dabartiniai rizikos veiksniai, įskaitant rasizmą, socialinę ir ekonominę padėtį, traumas, diskriminaciją ir kultūrinį atsiribojimą“, – sako dr.

Jie teigia, kad šie veiksniai gali turėti įtakos alkoholio motyvacijai, vartojimui ir savižudiškam elgesiui.

„Dabar tikrai turime išsamiau išnagrinėti šią asociaciją ir įvertinti, ar visuotinės alkoholio intervencijos yra veiksmingos visiems“, – sako dr. Dikstaalas.

Tyrimo autoriai dabar reikalauja, kad gyventojų lygmens intervencijos būtų vykdomos kartu su tikslinėmis intervencijomis, kurias sukūrė maorių ir Ramiojo vandenyno moterys.

„Tai būtų vertinga Savižudybių prevencijos veiksmų plano projekto, kurį šiuo metu konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerija, dalis“, – sako dr. Dikstaalas.

Tyrime taip pat buvo tiriami veiksniai, susiję su tuo, ar alkoholis buvo užkoduotas kaip mirties priežastis.

Nustatyta, kad du svarbiausi kintamieji buvo alkoholio koncentracijos kraujyje (BAC) kategorija ir mirties būdas, o BAC atvejų, viršijančių 200 mg/100 ml alkoholio, tris kartus didesnė tikimybė, kad alkoholis buvo užkoduotas kaip prisidedantis prie alkoholio. Taip pat nustatyta, kad tie, kurie mirė pakariant arba su šaunamaisiais ginklais, buvo mažiau linkę į alkoholio kodą, palyginti su tais, kurie mirė nuo apsinuodijimo, nepaisant to, kad alkoholio vartojimas siejamas su mirtingesnėmis savižudybės priemonėmis.

Autoriai teigia, kad šiuo metu alkoholio dalyvavimo savižudybių mirčių atveju vertinimas priklauso nuo toksikologijos duomenų peržiūros kiekvienu atveju, o tai neįmanoma tiek įprastoms ataskaitoms, tiek nuolatiniam alkoholio politikos poveikio savižudybių rodikliams vertinimui.

„Koronijų ir mirtingumo duomenys yra svarbus žinių šaltinis, padedantis informuoti apie sveikatos politiką; todėl tiek savižudybių prevencijai, tiek su alkoholiu susijusiai politikai Naujojoje Zelandijoje būtų naudingas nuoseklus protokolas, skirtas koduoti ir pranešti apie ūmų alkoholio vartojimą savižudybėse“, – sakė dr. Dikstaalas sako.