Apklausa rodo, kad baimė dėl rinkimų amerikiečius nemiega naktimis

Apklausa rodo, kad baimė dėl rinkimų amerikiečius nemiega naktimis

Jei nerimas dėl šių metų prezidento rinkimų jus neleidžia miegoti naktimis, jūs ne vieni.

Remiantis Nacionalinio miego fondo apklausa, apie 17% visų JAV suaugusiųjų – stulbinančiai 45 milijonai amerikiečių – teigia, kad rinkimai neigiamai paveikė jų miegą.

Šie žmonės savaitgalį miega mažiau ir jų miego kokybė prastesnė, nustatyta apklausoje.

Rezultatai parodė, kad 2024 m. prezidento rinkimų neigiamas poveikis miegui apėmė visas grupes, įskaitant priklausomybę politinėms partijoms.

„Įtemptų visuomeninių įvykių, tokių kaip rinkimai ir rinkimų diena, dinamika gali neigiamai paveikti visuomenės nuotaiką ir, savo ruožtu, miego sveikatą, kuri yra labai svarbi sveikatai ir gerovei“, – Nacionalinės organizacijos vyresnysis viceprezidentas tyrimų ir mokslo reikalams Josephas Dzierzewskis. Miego fondas (NSF), sakoma NSF pranešime spaudai. „Tai sustiprina miego sveikatos svarbą didelio streso laikotarpiais.”

Miego ekspertai teigia, kad nerimas ir nemiga gali maitintis vienas kitu. Nerimą keliantys žmonės prasčiau miega, o blogai miegantys – labiau linkę į nerimą.

Rinkimų paveikti žmonės savaitgalį miega apie septynias valandas, beveik pusvalandžiu mažiau nei tie, kurie teigia, kad jų miego nesutrikdė politika, rodo rezultatai.

Skalėje nuo 1 iki 5 (1 – puikus, o 5 – prastas), nerimaujančių dėl rinkimų miego kokybė buvo maždaug 3,36, o tų, kuriems politika nedaro įtakos, – 2,05.

Maždaug 18 % demokratų teigia praradę miegą per rinkimus, palyginti su 17 % respublikonų ir 16 % nepriklausomų asmenų.

NSF padarė išvadą, kad kandidatai ir jų konsultantai bei kampanijos vadovai galėtų padėti, atsižvelgdami į tai, kaip jų pranešimai gali paveikti Amerikos visuomenės miego sveikatą ir gerovę.

„Pavyzdžiui, kampanijos strategijos ir pranešimai, kurie padidina galimus neigiamus rinkimų rezultatus ir skatina stiprias visuomenės emocines reakcijas, gali turėti neigiamą poveikį miego sveikatai, o tai gali turėti pasekmių platesniems sveikatos, gerovės ir saugos rezultatams“, – teigiama ataskaitoje. .

Apklausoje dalyvavo 1 364 suaugusieji, apklausti visoje šalyje likus dviem mėnesiams iki rinkimų dienos, pranešė NSF.