2001–2021 metais Afganistane tarnavo apie 9200 norvegų karių. Daugumai jų sekančius metus sekėsi gerai. Tačiau, remiantis nauja Norvegijos ginkluotųjų pajėgų jungtinių medicinos tarnybų atlikta apklausa, nemaža dalis veteranų kovoja su psichikos sveikatos problemomis.
„Visi Norvegijos veteranai, tarnavę Afganistane, buvo pakviesti dalyvauti dideliame sveikatos tyrime 2020 m.“, – sako NTNU Psichologijos katedros docentas Andreasas Espetvedtas Nordstrandas. Jis taip pat yra Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vyresnysis mokslo darbuotojas ir vadas leitenantas.
Veteranai paprastai yra labai drausmingi žmonės, todėl nenuostabu, kad atsakymų rodiklis buvo toks didelis – 6205, arba 68%, atsakė į apklausą. Tai reiškia, kad rezultatai yra patikimi ir gali būti reprezentatyvūs visai veteranų populiacijai.
„Viena šios apklausos tema buvo „probleminis pyktis“, – sako docentas Nordstrandas.
Rezultatai skelbiami žurnale BMC psichologija.
Daugiau pykčio nei PTSD
Tik pastaraisiais metais „probleminis pyktis“ tapo svarbia veteranų ir traumų tyrimų dalimi. Tyrėjai dažnai nusprendė sutelkti dėmesį į potrauminio streso sutrikimą (PTSD).
„Bėgant metams mes supratome, kad PTSD yra tik vienas iš kelių galimų su trauma susijusių psichikos sutrikimų“, – sako Nordstrand.
PTSD yra vadinamasis „baimės disreguliacijos sutrikimas“. Dažnai tai yra gyvybei pavojingų įvykių pasekmė.
„Pastaraisiais metais pastebėjome, kad veteranų sveikatos sutrikimus dažnai lemia kiti veiksniai, išskyrus baimę. Tai yra kančios ar mirties liudininkai kitiems, rimtų moralinių nusižengimų padarymas. Su traumomis susiję sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, ne tik baime. Pavyzdžiui, jie gali sukelti alkoholio problemų, depresiją ar nemigą“, – sako Nordstrand.
Pirmą kartą studijuoja pyktį
Traumos tyrimai retai nagrinėjo ryšį tarp traumos poveikio ir pykčio problemų. Nordstand mano, kad to priežastis tikriausiai yra ta, kad mokslininkai sutelkė dėmesį į baimės reguliavimo sutrikimą.
„Niekas anksčiau netyrė pykčio tarp Šiaurės šalių veteranų. Į pyktį tarp veteranų buvo skiriama mažai dėmesio ir tarptautiniu mastu, o pagrindiniai karinės psichologijos tyrinėtojai nuėjo taip toli, kad pyktį pavadino „pamiršta emocija“ veteranų tyrimuose.
„Pykčio problemos, dar vadinamos „probleminiu pykčiu“, atsiranda tada, kai žmogus taip dažnai, intensyviai ir nuolat pyksta, kad labai sutrikdo jo funkcionavimą, socialinį gyvenimą ir gyvenimo kokybę. Taigi tai yra problema, į kurią turime žiūrėti rimtai. “, – sakė Nordstrand.
Dideli skaičiai
Tyrėjai pykčiui matuoti naudojo standartinį instrumentą – pykčio reakcijų skalę (DAR-5). Jie mano, kad tai yra naudinga priemonė nustatant klinikines pykčio problemas, ty tokias rimtas problemas, kurias reikia gydyti.
Tarp daugelio išvadų yra šie:
- 8,4% Norvegijos Afganistano veteranų turi klinikinių pykčio problemų, ty probleminio pykčio. Dėl to pyktis yra didžiausia psichikos sveikatos problema tarp šių veteranų.
- Pykčio problemos yra maždaug tris kartus dažnesnės nei klasikinis PTSD, kuris paveikia 2,9% šių veteranų.
- Antra pagal dažnumą psichikos sveikatos problema yra nemiga, kuria serga 5,1% veteranų.
Iš šių išvadų aišku, kad psichikos sveikatos problemos gana dažnos tarp veteranų.
„Jei derinsime visų rūšių psichikos ligas, 10,4 % visų Afganistano veteranų kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, neįskaitant probleminio pykčio, o tai reiškia, kad galbūt nepakankamai įvertinome, kiek veteranų po tarnybos Afganistane kovoja su psichikos sveikatos problemomis“, – sako Nordstrand.
Kitaip tariant, pykčio problemos yra be viso kito.
„Veteranai, kovojantys su probleminiu pykčiu, dažnai turi ir kitų psichikos sveikatos problemų“, – priduria Nordstrand.
Kai kurie iš labiausiai atsparių žmonių
Skaičiai yra ypač dideli, kai atsižvelgiame į tai, kad šie veteranai buvo pasirinkti tarnauti Afganistane, nes jie gali atlaikyti daugiau nei dauguma žmonių.
„Turime atsiminti, kad visi Afganistano veteranai patyrė daugybę medicininės ir psichologinės atrankos etapų, todėl manoma, kad jie yra sveikiausia Norvegijos gyventojų dalis“, – pabrėžia Nordstrand.
Kitaip tariant, reikia daug laiko, kol šie žmonės pradeda kovoti. Nors jie paprastai yra atsparesni nei paprastas žmogus, daugelis vis tiek kovoja, nes spaudimas tampa toks didžiulis.
„Probleminis pyktis yra glaudžiai susijęs su kaltės ir gėdos jausmu, susijusiu su dalykais, kuriuos matėte ar padarėte per tarnybą užsienyje“, – sako Nordstrand.
Probleminis pyktis taip pat yra glaudžiai susijęs su lėtinėmis skausmo problemomis po tarnybos Afganistane.
„Tai reiškia, kad tikriausiai turime laikytis holistiškesnio požiūrio į sunkumų patiriančių veteranų gydymą nei anksčiau. Pyktis ir lėtinis skausmas gali greitai sukelti užburtą ratą, kuriame šios dvi problemos viena kitą paaštrina”, – sako Nordstrand.
Labiausiai kovoja žmonės, kurie palieka kariuomenę
„Mes taip pat matome, kad žmonės, kurie palieka ginkluotąsias pajėgas po tarnybos Afganistane, daug labiau linkę susirgti pykčio problemomis nei tie, kurie toliau tarnauja“, – sako Nordstrand.
Tačiau panašu, kad palaikyti ryšį su buvusiu darbdaviu padeda.
„Asmenims, kurie palieka kariuomenę, ryšio su kariuomene palaikymas, pavyzdžiui, per tarnybą Namų apsaugos tarnyboje, suteikia beveik tokio paties lygio apsaugą nuo pykčio problemų, kaip ir tęsiant aktyvią tarnybą.
„Turime būti labai atsargūs darydami prielaidą priežastimi ir pasekmei, tačiau ankstesni veteranų tyrimai rodo, kad perėjimas iš karinio į civilinį gyvenimą yra pažeidžiamas veteranų etapas.
„Kaip civiliai veteranai praranda socialinę kario ar karininko tapatybę, ir ši tapatybė dažnai suteikia didelę apsaugą susidūrus su karinėmis traumomis. Be to, daugelis veteranų jaučiasi atstumti nuo civilių, bandydami vėl integruotis į civilinį gyvenimą”, – sako Nordstrand. .
Norvegijos ginkluotosioms pajėgoms reikia veteranų
Tai dažnai yra didesnė problema žmonėms, kurie tarnybos užsienyje metu patyrė daug sunkių išgyvenimų.
„Mūsų išvados turi būti aiškinamos šių žinių kontekste ir taikomos siūlant galimus būdus, kaip išvengti pykčio problemų. Galbūt verta pasilikti kariuomenėje kurį laiką baigus tarnybą užsienyje. Jei jie to neturi. galimybė tai padaryti, nauji atradimai rodo, kad tarnyba Namų sargyboje gali būti geras pasirinkimas.
„Norvegijos ginkluotosioms pajėgoms visada reikia patyrusių žmonių, kurie tarnautų Namų gvardijoje, todėl tai gali būti abipusiai naudingas sprendimas“, – sako Nordstrand.
Mokslininkai pridūrė, kad tolesniuose tyrimuose turėtų būti nagrinėjamas probleminis pyktis laikui bėgant, būdai, kaip užkirsti kelią tokioms problemoms didėti, ir probleminis pyktis kitose didelės rizikos profesijose.