Neretai manoma, kad tam tikri simptomai nėra rimti, tačiau jie gali būti svarbūs sveikatos būklės rodikliai. Medicinos terminologijoje sutrumpinimas „AEG“ reiškia „bendrosios būklės pablogėjimą“. „Tai yra įvairių nespecifinių simptomų rinkinys, kuris rodo bendrą žmogaus sveikatos pablogėjimą,“ – paaiškina gydytojas Adrien Dereix, bendrosios praktikos gydytojas ir Paryžiaus Respublikos Elsan medicinos centro medicinos direktorius.
Bendrosios būklės pablogėjimo priežastys
Bendrosios būklės pablogėjimas gali būti nulemtas įvairių priežasčių. Dažniausiai tai būna infekcija – tiek virusinė, tiek bakterinė. Tačiau priežasčių gali būti ir daugiau: inkstų ligos, širdies nepakankamumas, lėtinės plaučių ligos ar prastai kontroliuojamas diabetas. Kai kurie vėžio tipai, ypač pažengusiuose etapuose, taip pat gali lemti bendrosios būklės pablogėjimą.
Kaip nustatyti bendrosios būklės pablogėjimą?
Pirmiausia, pastebėjus bendrosios būklės pablogėjimo požymius, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Konsultacijos metu gydytojas surinks išsamią paciento istoriją ir atliks fizinį tyrimą. Prireikus, gali būti paskirti kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (rentgenografija, ultragarsas, kompiuterinė tomografija, MRT) ar specifiniai tyrimai, priklausomai nuo simptomų ir galimų diagnozių. Kai nustatoma tiksli priežastis, gydymas parenkamas pagal tai, ar problema yra infekcija, lėtinė liga, vėžys ar kitas sutrikimas. Ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie lengvai gali dehidratuoti ar susidurti su širdies problemomis.
„3 A“ taisyklė: pagrindiniai simptomai
Yra „3 A“ taisyklė, padedanti atpažinti bendrosios būklės pablogėjimą. Pagrindiniai simptomai, kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Anoreksija – apetito sumažėjimas arba jo praradimas.
- Svorio netekimas – reikšmingas svorio sumažėjimas (daugiau nei 5% nuo bendro svorio) be pokyčių mityboje ar fizinėje veikloje.
- Astenija – nuolatinis nuovargio jausmas ir energijos stoka, net po pakankamo poilsio.
Šių trijų simptomų derinys gali būti ženklas, kad reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Papildomi požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Be šių pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir kiti požymiai, tokie kaip raumenų masės netekimas, nuotaikos pablogėjimas, dirglumas, miego sutrikimai, dehidratacijos požymiai, sausa ir trapi oda, kognityviniai sutrikimai (koncentracijos sunkumai, protinis sumišimas, atminties sutrikimai). Ypač vyresnio amžiaus žmonėms šie simptomai kartais gali būti klaidingai priskirti senėjimui. Tačiau tai dažnai yra ligos poveikis sveikatai, o ne natūrali senėjimo pasekmė.
Atkreipus dėmesį į šiuos požymius ir laiku kreipusis į gydytoją, galima išvengti rimtesnių sveikatos problemų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.