Vieni vadinami bakterijomis, kiti - virusais, bet pasitaiko ir tokių, kuriems mokslininkai dar nesugalvojo pavadinimo. Klastingieji mikrobai ir virusai sugeba nuolat kisti, atsiranda nauji jų porūšiai, tipai ir štamai. Pavyzdžiui, kasmet pasireiškia vis naujos gripo formos.

Kai kurių ligų, pavyzdžiui, gripo ir tymų, sukėlėjai sugeba taip greitai daugintis, kad jais užsikrėtęs organizmas infekcijos židiniu tampa anksčiau negu pasireiškia ligos simptomai.

Herpes infekciją sukeliantys virusai, patekę į žmogaus organizmą, pasidengia tam tikra plėvele, todėl juos organizmas palaiko savais ir leidžia daugintis.

Nenuspėjamai elgiasi Ebolos virusas - jis daugelį metų tūno miško gyvūnų organizmuose ir tik ypatingomis sąlygomis prasiskverbęs į žmogaus organizmą suardo žmogaus imuninę sistemą.

AIDS virusas gali ilgus metus tūnoti žmogaus organizme, nesukeldamas jokių simptomų, nors žmogus gali užkrėsti aplinkinius. Tik kai viruso palikuonys užkariauja visą organizmą, pasireiškia AIDS simptomai.

Žmogus tobulina savo imuninę sistemą, o mikrobai stiprina savąjį potencialą. Vyksta permaininga kova: vakcinos apsaugo nuo daugelio pavojingų ligų, antibiotikai išgydo ligas, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis. Tačiau atsiranda vis naujų ir naujų virusų, o senieji prisitaiko ir nebereaguoja į vaistus.

Pastaruoju metu atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad bakterijos turi įtakos išsivystyti daugeliui lėtinių ligų, kurios anksčiau nebuvo siejamos su jokiais mikrobais.

Tarp tų ligų galima paminėti infarktą, sklerozę, astmą, inkstų akmenligę, kepenų ligas, reumatą, lėtinio nuovargio sindromą ir netgi nutukimą. Dar prieš 10 metų šių ligų išsivystymo priežastimis buvo laikomas blogas paveldėjimas, neteisinga mityba bei gyvensena ir t.t. Dabar dauguma mokslininkų mano, kad jas sukelia infekcijos ir imuninės sistemos susilpnėjimas.

Kad lengviau įveiktų imuninę sistemą, mikrobai visaip gudrauja. Pavyzdžiui, choleros bakterijos į organizmą patenka geriant vandenį, maliarijos sukėlėjus platina uodai ir šia liga sergą žmonės, gonorėjos, sifilio sukėlėjai plinta lytiniu keliu.

Taigi mikrobai kovoja visais frontais. Imunologai teigia, kad žmogaus organizmas nuolat užkrečiamas kokiais nors virusais, bet suserga labai retai. Todėl, kad jis sugeba greitai ir adekvačiai reaguoti į savo priešus. Na, o jeigu organizmas jų neįveikia, žmogui tenka vartoti vaistus.

Maždaug 99,9 proc. į organizmą patekusių pavojingų mikrobų kaipmat sudoroja ląstelės-naikintojos. Imuninės ląstelės pradeda skleisti ypatingus cheminius pavojaus signalus.
Limfmazgiai pradeda sparčiai gaminti antikūnus. Jie sulipdo virusus ir nebeleidžia judėti, ląstelės-kovotojos juos nužudo, o ląstelės-naikintojos sudoroja jų kūnus ir saugo teritoriją.

Užsikrėtus nežinoma infekcija, šiai apsaugos sistemai kovoti sunkiau, nes ji nežino, kokius gaminti antikūnus. Kol išsiaiškina, praeina nemažai laiko, todėl infekcijos sukėlėjai gali netrukdomi daugintis.
Bet pasibaigus kovai, organizmas pasilieka “atminčiai” ląstelių-kovotojų, kad pakartotinai užsikrėtus ta liga, nedelsdamas galėtų pradėti gaminti antikūnus.
Štai kodėl kai kuriomis infekcinėmis ligomis žmogus serga tik vieną kartą, o kai kuriomis jam tenka persirgti keletą kartų, nes ilgainiui organizmas praranda įgytą imunitetą.

Kada būtina skiepytis?
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio organizmas susiduria su šimtais įvairių ligų sukėlėjų, visiškai nežinomų jo nepatyrusiai imuninei sistemai. Tai normalu ir netgi sveika, nes organizmas pasitikrina savo apsaugines jėgas ir ilgainiui išmoksta kovoti.

Jeigu pernelyg rūpestinga mama sugeba minimaliai sumažinti aplinkoje esančius mikrobus, kūdikio imuninė sistema negali treniruotis.

Tačiau yra daugybė pavojingų ligų, pavyzdžiui, tymai, difterija, stabligė, nuo kurių būtina pasiskiepyti. Skiepijant naudojamos vakcinos - susilpninti, negyvi arba susmulkinti mikrobai, nebeįstengiantys užkrėsti organizmo. Imuninė sistema juos “įsimena”, kad siaučiant infekcijai, galėtų apsiginti.

Vykstant į užsienį (ypač į egzotiškas šalis) būtina kreiptis į gydytojus infektologus ir pasiskiepyti.

Net ir nesiruošiant niekur keliauti, naudinga pasiskiepyti nuo kai kurių ligų. Sveikas žmogus, kuris vaikystėje buvo planingai vakcinuotas, net sulaukęs pilnametystės yra aktyviai saugomas nuo: tuberkuliozės, difterijos, poliomielito, stabligės, kokliušo, tymų, parotito, hepatito A.

Tokiu atveju dar rekomenduojama jį paskiepyti nuo: hepatito B, stabligės ir difterijos (revakcinacija daroma kas 10 metų), tymų, raudoniukės, parotito (vienoje ampulėje) - jeigu anksčiau nebuvo skiepytas, gripo - kiekvieną rudenį, prieš prasidedant peršalimo ligoms.

Kartais prireikia ir ypatingų vakcinų nuo:

- pasiutligės - jeigu įkando koks nors gyvūnas, ypač lapė, barsukas arba šuo.

- meningito, choleros, tropinių karštligių, encefalito, šiltinės, - jeigu tenka būti tose vietose, kuriose galima užsikrėsti.

Mokslininkai nuolat tobulina skiepų technologiją stengdamiesi, kad į žmogaus organizmą būtų įterpiami ne patys virusai, o tik jų molekulių gabalėliai, suteikiantys genetinės informacijos. Tai visiškai apsaugo nuo užkrėtimo ir komplikacijų.

Mokslininkai neabejoja, kad netrukus pavyks sukurti “kokteilį”, kuriame bus visų pavojingiausių ligų sukėlėjų dalelių, kurios vienu metu įšvirkštos į organizmą nesukels jam pavojaus.

Kadangi virusas sugeba nuolat mutuoti, mikrobiologai kuria vis sudėtingesnes vakcinavimo technologijas. 
 
Kada mikrobų mutaciją skatina antibiotikai
Jau daugiau kaip pusę amžiaus antibiotikai gydo plaučių uždegimą, tuberkuliozę, kraujo užkrėtimą ir kitas pavojingas ligas.Nors dauguma žmonių žino, kad antibiotikai vartojami tik paskyrus gydytojui, vis tiek neretai bando jais gydytis savarankiškai.
Gal todėl, kad visi mano esą pakankamai informuoti, o gal todėl, kad neturi laiko nueiti pas gydytojus arba paprasčiausiai jų vengia.

Ilgainiui nemokšiškai vartodami antibiotikus, jie netyčia sumažina bakterijų jautrumą šiems vaistams.
Dėl tokio nemokšiško antibiotikų vartojimo atsiranda vis daugiau jiems atsparių bakterijų.

Savo ruožtu mokslininkai kuria vis naujus vaistus, kuriems neįstengtų pasipriešinti jokie mikrobai.

Pateikiame keletą patarimų, kurie padės sustiprinti imunitetą ir nugalėti mikrobus.
- Kad sustiprėtų imuninė sistema, būtina teisingai maitintis: pasirūpinkite, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų A, C, E ir beta karotino. 5 kartus per dieną valgykite daržoves.

- Gydomoji fizinė kultūra taip pat suaktyvina imuninę sistemą ir padidina organizmo atsparumą. Tik pernelyg intensyvus sportavimas labai jį susilpnina.

- Gydykitės, kol visiškai pasveiksite: pernelyg anksti atsisakius vaistų (vos pagerėjus savijautai), labai pakenkiama imuninei sistemai. Taip pat atsitinka ir pernelyg anksti pakilus iš ligos patalo.

- Skiepykitės: visada žinokite, kiek laiko jus saugo tam tikra vakcina ir stenkitės reguliariai skiepytis. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikai būti planingai vakcinuojami.

- Pasirūpinkite švara: net ir labai ištroškę, negerkite iš nešvarios stiklinės, net labai išalkę, neimkite maisto nenuplautomis rankomis.

- Atsipalaiduokite: streso kamuojami žmonės dažniau serga peršalimo ligomis negu kiti. Mat stresas labai gniuždo imuninę sistemą. Todėl reikia išmokti atsipalaiduoti ir mažiau jaudintis dėl pasitaikančių nemalonumų.

- Kvėpuokite grynu oru. Pernelyg sausas ir šiltas kambario oras, cigarečių dūmai ir deguonies trūkumas ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet ir padeda mikrobams prasiskverbti pro jų gleivines. Todėl būtina kasdien 1-2 valandas pabūti gryname ore, nepaisant nei lietaus, nei šalčio.