Žaibo keliami pavojai

Žaibo keliami pavojai

2004 Bal 25
 Žaibas - tai galinga elektros srovės iškrova, persiduodanti iš vienos vietos (audros debesio) į kitą (žemę). Paprastai žaibas trenkia į objektus, iškilusius virš Žemės paviršiaus: medžius, stulpus arba žmones. Lygiame lauke stovintis žmogus būna aukščiausiai iškilęs virš žemės paviršiaus, o jeigu jis rankoje laiko kokį nors ilgą įrankį (pvz., meškerę), tai yra nelyginant žaibolaidis. Tačiau retai kada žaibas trenkia tiesiog į žmogų. Dažniausiai jo aukomis tampa žmonės, stovėję šalia medžio ar kito aukšto objekto, kurį “pasirinko” žaibas.

Nustatyta, kad žaibas trenkia maždaug į 1 iš 600 tūkstančių žmonių. Kasmet nuo žaibo smūgio nukenčia maždaug 300 gyventojų, o apie 90 žmonių nuo jo miršta.

Žaibas akimirksniu prasiskverbia per žmogaus kūną. Patekęs per liemenį (lieka įeinamasis nudegimas), gali išeiti per abi kojas, palikdamas išeinamąjį nudegimą.

Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, ypač tuos, kuriuose yra oro (įkaitęs oras blogai praleidžia elektros srovę), ar raumenis. Traumuotų raumenų išskiriamos medžiagos gali pakenkti inkstams. Gali lūžti kaulai; staigūs raumenų susitraukimai gali pažeisti stuburą.

Ką daryti, jeigu audra užklupo plyname lauke? Atminkite keletą patarimų.

Susiraskite priedangą

* Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet bus sunku išvengti žaibo smūgio. Iš anksto paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į mašiną ir užverkite visus langus.

* Jeigu nėra nei pastato, nei mašinos, slėpkitės žemoje vietoje, kuo toliau nuo medžių, stulpų ir aptvarų. Jeigu audra užklupo miške, slėpkitės po žemesniu medžiu.

* Pasirinkite vandens neužliejamą vietą.

* Ieškodami priedangos, nebėkite per plyną lauką, nes žaibas gali jus aplenkti.

Venkite pavojingų vietų

* Nesislėpkite mažose pašiūrėse ar pastogėse, po pavieniais medžiais, atidengtose mašinose.

* Nebraidykite po vandenį. Jeigu plaukiodami valtimi pastebėjote kylant audros debesį, kuo greičiau irkluokite į krantą.

Sumažinkite trauką

* Jeigu jaučiate, kad dilgčioja odą ir riečiasi plaukų galiukai, žinokite, kad pavojus labai didelis. Pasistenkite sumažinti trauką: pritūpkite, palenkite galvą, žemę lieskite tik kojų pirštų galiukais, rankas padėkite ant kelių.

* Audros metu nelieskite metalinių daiktų (meškerės, antenos), kurie traukia kaip žaibolaidis.

* Nekalbėkite telefonu, nesinaudokite elektriniais prietaisais.

* Nesimaudykite po dušu ar vonioje. Beje, reikia pasakyti, kad pavojinga ne tiktai žaibo iškrova, bet ir jos sukeltas triukšmas, nuo kurio gali plyšti ausies būgnelio membrana.

Simptomai

Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės. Beveik visų sąmonė aptemsta, ir jie negali prisiminti, kas įvyko. Daugelis nukentėjusių laikinai neįstengia pajudinti kojų, o kai kuriems išsivysto nuolatinis paralyžius.
Patyrus žaibo smūgį:

* galima prarasti orientaciją;

* gali svaigti galva;

* galima netekti kalbos;

* gali išsivystyti šokas (pasireiškia jaudulys, nerimas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, aptemsta sąmonė).

Delsti nevalia

Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, kuo greičiau pakvieskite “Greitąją”. Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja. Patikrinkite pulsą. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą. Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą. Darykite dirbtinį kvėpavimą tol, kol atvyks “Greitoji”.

Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą. Pakelkite tik smakrą, kad pakaušis liestų žemę.
Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą. Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga. Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis. Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai.

Ką daro medikai

Pirmiausia nukentėjusiajam duoda deguonies; jeigu reikia, daro dirbtinį kvėpavimą. Daugeliui žmonių tenka ne vieną valandą daryti dirbtinį kvėpavimą net tuomet, kai pradeda plakti širdis. Medikai nuolat stebi širdies ritmą, į veną leidžia specialius tirpalus, sutvarsto nudegimus, imobilizuoja lūžusius kaulus, patikrina, ar nėra vidinių kraujavimų, ar nesužaloti pilvo ertmės organai, stebi, kaip funkcionuoja nervų sistema.

Ką dar reikia žinoti

Žaibo iškrovos įtampa siekia iki 100 mln. voltų, maksimali srovės jėga - 200 tūkstančių amperų. Tai kodėl dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių nenumiršta? Mat žaibo srovė nekintanti (skirtingai negu mūsų naudojama elektros srovė), todėl ne tokia pavojinga. Be to, žaibo smūgis yra nepaprastai trumpas, todėl žmogaus organizme nespėja susikurti elektros srovės grandinė.