Iš kuo anksčiau imamasi osteoporozės profilaktikos, tuo geresnių sulaukiama jos rezultatų: sulėtinamas kaulų retėjimas, išvengiama jų lūžių, stuburo deformacijų. To siekiant neužtenka vien vartoti pakankamai kalcio, būtina teisingai subalansuoti mitybą, pakankamai būti saulėje ir reguliariai treniruotis. Norint sukurti teisingą strategiją, svarbu atsižvelgti į amžių ir etninius bei genetinius ypatumus.
Osteoporozės išsivystymo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių, sąlygojančių kaulų stiprumą. Jeigu moteris smulkaus kūno sudėjimo, šviesiaplaukė, mėlynakė, liekna, jeigu jos motina ir senelė sirgo šia liga arba buvo linkusios į osteopeniją (turėjo silpnokus kaulus), tai labai didelė tikimybė, kad ir jos kaulai pradės retėti gana anksti. Ir retės jie sparčiau negu stambaus kūno sudėjimo, juodbruvės, apkūnios moters, ypač jei jos artimiausios giminaitės nesirgo minėtomis ligomis. Trapaus sudėjimo lieknutės moters kaulai nepatiria reikiamo krūvio, padedančio jiems sutvirtėti, todėl brandžiame amžiuje lūžta 5-20 kartų dažniau nei stambių jos bendraamžių kaulai. Nors genetinis paveldėjimas labai svarbus osteoporozei išsivystyti, bet mokslininkai nesiryžta teigti, kad jis yra svarbiausias veiksnys. Mat nemažai įtakos turi ir fizinė veikla bei mityba, nuo kurios priklauso kaulams svarbių medžiagų (baltymų, riebalų, kalcio, vitamino D, kalio, fosforo, ir kt.) kiekis organizme.

Gelbsti fizinė veikla
Kaulams labai svarbus fizinis aktyvumas. O iš visų fizinės veiklos rūšių jiems naudingiausias vaikščiojimas, bėgiojimas ir vadinamieji jėgos pratimai. Tyrimai parodė, kad 4 kartus per savaitę vaikščiojant greitu arba labai greitu žingsniu (6 km/val.), 65 proc. sumažinama šlaunikaulio kaklelio lūžio tikimybė vyresniame amžiuje. Kaulus taip pat stiprina šokiai, pratimai su šokdyne bei svarmenimis, sunkumų kilnojimas. Visi minėti pratimai labai padidina kaulams tenkantį krūvį ir kartu stiprina jų audinius. O pavyzdžiui, plaukiojimas bei važinėjimas dviračiu nėra tokie naudingi kaulams. Nors apskritai į naudą bet koks fizinis aktyvumas - svarbiausia neleisti jiems tinginiauti.
Vaikštinėti ir bėgioti naudinga dar ir todėl, kad dažniausiai tai daroma lauke, kur odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai, stimuliuojantys vitamino D gamybą organizme. Šis vitaminas neleidžia kalciui pasišalinti iš kaulų, todėl labai svarbu, kad organizmas jo nestokotų.

... ir racionali mityba
Siekiant apsirūpinti visomis gyvybiškai svarbiomis maistinėmis medžiagomis, reikia racionaliai maitintis. O norint turėti sveikus kaulus, svarbiausia pasirūpinti, kad racione netrūktų kalcio, kalio, magnio, vario, vitaminų B12 ir D, baltymų ir riebalų.
Moterims iki menopauzės per dieną reikia 1000 mg kalcio, o po jos - 1200-1500 mg. Todėl reikia ne tik valgyti kalcio turtingą maistą (pieno bei sojos produktus, šviežias daržoves), bet ir vartoti jo preparatus. Siekiant pagerinti kalcio pasisavinimą, geriausia juos vartoti nevalgius, bet kuriuo paros metu. Dėl dozės reikėtų pasitarti su gydytoju, nes perdozavus kalcio, galima susirgti inkstų akmenlige.
Daugelyje kalcio preparatų yra ir vitamino D, bet, specialistų manymu, geriausia būtų šį vitaminą vartoti atskirai su riebiu maistu, nes jis tirpus riebaluose. Moterims iki 50 metų amžiaus per dieną reikia 200 TV vitamino D, o 51-70 metų - 400. Jo dozę taip pat turėtų rekomenduoti gydytojas.
Osteoporozės profilaktikai svarbus kalis. Valgant daug mėsos, žuvies, pieno produktų ir mažai vaisių bei daržovių, kraujyje gali sutrikti rūgščių bei šarmų pusiausvyra. Siekdamas ją atkurti organizmas gali pagreitinti kalcio šalinimą iš kaulų. Taip neatsitiktų, jeigu organizme būtų pakankamai kalio, kuris mažina jo rūgštingumą.  Ar reikia papildomai vartoti kalio preparatus, gali pasakyti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus.
Moterims ne mažiau svarbus ir magnis, kurio didžioji dalis kaupiasi skelete ir reguliuoja kalcio kiekį kauluose bei visame organizme, kontroliuoja kaulams svarbių hormonų gamybą, padeda normalizuoti rūgščių bei šarmų pusiausvyrą. Moterims per dieną reikia 320 mg magnio. Tiek jo galima gauti kasdien valgant vaisių, daržovių, riešutų, grūdinių kultūrų ir liesų pieno produktų.
Vario paprastai trūksta toms moterims, kurios laikosi liesinančios dietos. Ši dieta trukdo kaulams pasisavinti kalcį, o varis galėtų pagerinti jo pasisavinimą. Todėl, laikantis minėtos dietos, derėtų per dieną suvartoti ne 1 mg vario (tiek jo rekomenduojama maitinantis įprastai), o mažiausiai 3 mg. Variu apsirūpinti nesunku, nes jo yra daugelyje maisto produktų: jūros gėrybėse, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, lęšiuose, grybuose ir kt.
Kaulai gali susilpnėti dėl vitamino B12 trūkumo organizme. Siekiant juo apsirūpinti, reikia valgyti mėsos. Tačiau metams bėgant gali pablogėti šio vitamino pasisavinimas. Tai sąlygoja skrandžio sekreto rūgštingumo sumažėjimas senstant. Tuomet, pasitarus su gydytoju, reikėtų pradėti vartoti vitamino B12 preparatus arba preparatus su šiuo vitaminu.
Kaulams būtini baltymai. Sveikiems kaulams reikia 1 mg baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Jie lengviausiai pasisavina kalcį iš gyvulinės kilmės maisto. Todėl negalima maitintis vien vegetarišku maistu - būtina valgyti ir pieno produktų, žuvies.
Labai naudingos kaulams omega-3 ir omega-6 tipo riebalų rūgštys, kurių daugiausiai yra riebioje žuvyje ir augaliniuose aliejuose.