Grūdinimasis yra įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas - padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs, blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai, be pertraukų, ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Net ir labai užsigrūdinęs žmogus, ilgesnį laiką nedaręs grūdinimosi procedūrų, turi jas pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių. Grūdinimosi procedūros laiką ir intensyvumą reikia didinti pamažu - pradėti nuo paprasčiausių priemonių ir laipsniškai mažinti oro ir vandens temperatūrą. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo savybių, jo atsparumo. Geriausia pasitarti su gydytoju, kuris, patikrinęs sveikatą, rekomenduos tinkamiausias grūdinimosi normas.

 Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros

 Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimasis vėsiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Bendrųjų procedūrų metu veikiamas visas (ar beveik visas) kūno paviršius. Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios, tačiau jos taip pat sukelia atsakomąją viso organizmo reakciją. Pavyzdžiui, apipylus vėsiu vandeniu kojų pėdas, pasikeičia odos temperatūra ne tik vandens tiesioginio veikimo plote, bet ir kitų kūno dalių. Paprasta vietinė procedūra veikia visą organizmą - pasikeičia visų kraujagyslių tonusas, kartu pakinta kraujo spaudimas, pulso dažnis, plaučių ventiliacija. Todėl ir vietinėms grūdinimo procedūroms vandens temperatūrą reikia mažinti po truputį. Vietinėms procedūroms galima taikyti gerokai stipresnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms nepriimtini. Pavyzdžiui, kojoms apipilti skirto vandens temperatūra gali būti 16^OC, o bendram kūno apipylimui reikia 25^OC temperatūros vandens.

Grūdinimasis turės teigiamą poveikį tik tada, jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai, susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, todėl organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie ilgesnio temperatūros kitimų poveikio. Paprasčiausios ir prieinamiausios grūdinimosi priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė ir vanduo.

 Grūdinimasis oru

 Tai tinkamiausia grūdinimosi priemonė ištisus metus. Kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant. Oro vonias pradėti rekomenduojama kasdieną keletą minučių pabūnant nusirengus. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o aplinkos temperatūra mažinama.

 Grūdinimasis vandeniu

 Daugelio sveikatos specialistų teigimu, vanduo daro tikrus stebuklus; juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų. Tai nieko nekainuojantys vaistai. Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau, negu oro vonios, todėl labai svarbu laikytis visų grūdinimosi sąlygų. Pati švelniausia iš vandens procedūrų yra apsitrynimas kambario temperatūros vandeniu. Apsitrinama vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, plaušine arba ranka. Iš pradžių trinama viršutinė kūno dalis - kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau - pilvas, juosmuo, kojos. Po to tos vietos sausai nušluostomos ir patrinamos sausu rankšluosčiu. Apsipylimas - kitas grūdinimosi vandeniu etapas. Apsipylimas iki pusės (arba viso kūno apipylimas) ne tik pratina prie žemesnės temperatūros, bet daro ir mechaninį poveikį: odos paviršių dirgina vandens srovelės, kurios veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30°C, vėliau ji laipsniškai mažinama. Po apsipylimo kūnas energingai patrinamas rankšluosčiu. Maudymasis atviruose vandens telkiniuose - labai efektyvus grūdinimosi būdas. Maudantis organizmą kompleksiškai veikia oras, saulė, vanduo ir judesiai, kai vandenyje judama, plaukiojama. Maudymuisi reikia pasiruošti iš anksto - ištisus metus daryti vandens procedūras. Geriausia maudytis iš ryto, pasimankštinus, arba vakare; iš pradžių vieną kartą per dieną ir trumpai (2-5 min.). Pripratus galima maudytis ir dažniau. Negalima maudytis tuoj po valgio, suprakaitavus ar labai sušilus. Pajutus, kad vandenyje pasidarė šalta, reikia baigti maudytis, stipriai ištrinti kūną rankšluosčiu. Atsparumą persišaldymams didina paprastos vandens procedūros: kojų plovimas vėsiu arba šaltu vandeniu. Kojos ypač jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių rekomenduojama kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien, vakare, o įpratus atlikti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Maudymasis jūroje labai naudingas sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimams. Maudymosi poveikį stiprina aktyvi fizinė veikla, emocingi žaidimai, ypač su vandeniu, saulės vonios. Kadangi visa tai veikia kompleksiškai, jūros terapija yra labai svarbi sveikatai palaikyti ir išeikvotai energijai atgauti. Taigi jūra (jos klimatas ir flora) gydo, stiprina žmogaus organizmą ir yra puiki relaksacijos priemonė.