tai ne tik greičiau išblaškytume mieguistumą, bet ir užsigrūdintume, atsikratytume daugelio kamuojančių ligų. Bet ar galima pradėti grūdintis, jeigu sergama lėtine liga, pavyzdžiui, lėtiniu sinusitu, tonzilitu, cistitu ar pielonefritu?

Minėtu atveju šalto vandens procedūros labai naudingos, tačiau grūdintis reikia nuosekliai. Uždegimai yra ne kas kita, kaip audinių pažeidimai bei pokyčiai ir kraujotakos sutrikimai. O juos normalizuoti gali trumpalaikis šaltis. Jis priverčia organizmą gaminti šilumą. Dėl to suaktyvėja kraujotaka visuose audiniuose, netgi pažeistuose uždegimų.
Sergant uždegiminėmis ligomis pavojingesnis ne šaltis, o perkaitimas.
Pavyzdžiui, peršalę mes puolame šildytis: triname, dedame kompresus, apsimuturiuojame. Bet šilumos perteklius neslopina uždegiminio proceso - jis sutrikdo mikrocirkuliaciją ir organų aprūpinimą krauju, trukdydamas organizmui kovoti su infekcija.

Daugelio žmonių raumenys nepakankamai treniruoti, o juk būtent raumeninis audinys atsakingas už kraujotaką ir mikrocirkuliaciją. Todėl visiškai nekeista, kad imuninė sistema nesugeba įveikti virusų ir bakterijų.

Apsaugines jėgas stimuliuoja būtent reguliarios trumpalaikės šoko pobūdžio procedūros - ledinis vanduo, pirtis.

Svarbu teisingai grūdintis: į vandenį panirti staiga, trumpam, reguliariai ir geriausia - visu kūnu. Labai svarbu vandeniu aplieti ir galvą.

Ilgai mirkti šaltame vandenyje negalima, nes išsekus organizmo resursams iš tikrųjų galima peršalti. Juk grūdinimas - tai pirmiausia imuninės sistemos treniruotė ir kūno termoreguliacijos procesų normalizavimas. O tam visiškai užtenka kasdienių trumpalaikių panirimų į ledinį vandenį. Tokia procedūra suteikia žvalumo visai dienai. 

Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis iš pradžių reikėtų įprasti kasdien praustis šaltu vandeniu ir tik tada pasinerti į šalto vandens telkinį.

Kad neišsivystytų traukuliai, prieš maudantis atviruose telkiniuose reikia pasimankštinti ir keletą kartų pasitempti. Toks “apšilimas” suaktyvina kraujotaką. Bet visiškai sveikam žmogui pasiruošimas nebūtinas - jis gali drąsiai nerti į ledinį vandenį. 

Rytais procedūros naudingos ir tiems, kuriuos po nakties kamuoja nugaros ir sąnarių skausmai. Po jų būna lengviau mankštintis. Po procedūros naudinga patrinti kūną rankšluosčiu. Frotinis rankšluostis masažuoja kūną ir lygina odą, “saugo” nuo celiulito. Kasdienės masažo procedūros sustiprina plaukus. Kasdien aktyviai trinant galvą, nustoja slinkti plaukai ir išnyksta kitos jų problemos.

Vasarojant gamtoje, galima vonias pakeisti apipylimais. Kibiras šalto vandens nepavojingas netgi sunkiam ligoniui.

Labai naudinga rytais basomis ilgai vaikštinėti po rasą, o po to gerai nutrinti kojas sausu rankšluosčiu. Tokie pasivaikščiojimai ypač rekomenduojami sergant podagra, reumatu, varikozine venų liga.

Galima vonias pakeisti trynimais šaltu rankšluosčiu, kol pasidaro šalta. Šią procedūrą gerai toleruoja net pagyvenę žmonės.

Puikios grūdinamosios priemonės yra pirtis ir sauna. Bet tik tuomet, kai procedūros baigiamos po šaltu dušu arba baseine.

Beje, kiekviena šildomoji procedūra (purvas, kaitinimai, įtrynimai) turėtų būti užbaigiama apipylimu šaltu vandeniu. Tik tuomet ji bus išties naudinga.