Namų sąlygomis dažniausiai auginamas mediškasis, rečiau - margasis, raukšlėtasis ar dygliuotasis alavijas.

Kambariuose auginami alavijai žydi labai retai, nes jiems stinga šviesos ir šilumos.

Gamtoje augančiam alavijui patinka sausas, molingas dirvožemis, kuriame netrūksta geležies.

Namų sąlygomis jis geriausiai dera rūgštokame arba neutraliame dirvožemio mišinyje, kuriame gausu kalcio.

Vasarą alavijas laistomas gausiai, žiemą - saikingai, retai. Geriausia, kai žiemą patalpos, kurioje auga alavijas, temperatūra yra 12-14°C.

Jauni augalėliai persodinami kasmet, seni - kas 2-3 metus į dirvožemio mišinį, sudarytą iš lygių dalių velėninės žemės, lapų puvinio ir smėlio. Galima įberti plytų, seno tinko nuotrupų, medžio anglies.

Alavijai dauginami liepos-rugpjūčio mėnesiais arba pavasarį, dažniausiai auginiais. Ūgliai supjaustomi 10-12 cm ilgio gabalėliais, 1 parą pavytinami ore, pjūviai pabarstomi sutrinta medžio anglimi, ir pasodinama į smėlį 1 cm gylyje, maždaug 3-5 cm atstumu vienas nuo kito. Kad auginiai nepradėtų pūti, jie nepurškiami, tik retkarčiais palaistomi. Kai išleidžia šaknis, laistomi gausiau. Vėliau jie persodinami į vazonus.

Alavijus galima dauginti ir atžalomis, susiformavusiomis palei ūglių pašaknes, ir viršūnėlėmis. Rečiausiai jie dauginami sėklomis, kurios sėjamos vasario-kovo mėnesiais į plokščius indus, pribertus dirvožemio mišinio, sudaryto iš 1 dalies lapų puvinio, 0,5 dalies velėninės žemės ir 1 dalies smėlio, ir daiginamos maždaug 25°C temperatūroje. Paaugę sodinukai persodinami į dėžutes, o vėliau - į 5-6 cm diametro vazonus, pribertus tokio pat dirvožemio mišinio.

Gydomieji receptai su alavijumi

Alavijo lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų.
Mokslininkai pastebėjo, kad daugiausia jų susikaupia lapo nykimo stadijoje.

Rekomenduojama nupjautus lapus 20-25 dienas palaikyti tamsioje patalpoje, 3OC temperatūroje, o po to išspausti sultis. Tokios sultys stiprina ir stimuliuoja organizmą.

Gydymui galima naudoti ne tik sultis, bet ir pačius lapus. Mokslinėje medicinoje alavijas traktuojamas kaip vaistas, skatinantis tulžies išsiskyrimą, laisvinantis vidurius ir gerinantis pažeistų audinių atsinaujinimą.

Liaudies medicinoje juo gydomi skauduliai, dantenų uždegimas, akių ligos, egzema, opaligė, tuberkuliozė ir kitos ligos. 

- Sergant lėtiniu bronchitu, pneumonija, tuberkulioze (I-II stadija): 1 dalis alavijo lapų sumaišoma su 2 dalimis kiaulės taukų (arba sviesto) ir 2 dalimis medaus, gautas mišinys 5 valandas palaikomas karštoje orkaitėje ir vartojamas po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, užgeriant pienu. 

- Tuberkulioze sergančiam vaikui rekomenduojama 20-25 dienas 3 kartus per dieną duoti po 1 arbatinį šaukštelį alavijo sulčių su pienu. Po 10-15 dienų pertraukos gydymo kursą galima pakartoti.
Paprastai per tą laiką pagerėja vaiko apetitas, padidėja kūno svoris, sumažėja kūno temperatūra, pagerėja kraujo struktūra. 

- Ilgai negyjančios žaizdos ir opos gydomos šviežiais nuluptais alavijo lapais arba jų košele. Tvarsčiai keičiami kas 2 valandas. 

- Sergant gerklės ir ryklės ligomis, gerklė skalaujama alavijo sultimis, atskiestomis virintu vandeniu (santykiu 1:1), ir 3 kartus per dieną suvartojama po 1 arbatinį šaukštelį sulčių, užgeriant jas pienu. 

- Sergant opiniu stomatitu], rekomenduojama kramtyti šviežius alavijo lapus arba skalauti burną jų sultimis. Tai naudinga ir sergant dantenų uždegimu.

Kaip matome, alavijas padeda gydyti daugelį ligų.

Bet sergant ūmiomis skrandžio, žarnyno arba inkstų ligomis, kraujuojančiąja plaučių tuberkulioze (atkosint kraujo), hemorojumi, nėštumo periodu, paūmėjus širdies ir kraujagyslių ligoms, jis gali pakenkti.