Vaistinė kiaulpienė

Vaistinė kiaulpienė

2006 Bal 29
Tai daugiametis žolinis augalas, žydintis gegužės-birželio mėnesiais, kartais - rudenį.  

Tai vienas labiausiai paplitusių augalų. Auga pievose, pakelėse, prie gyvenamųjų namų, soduose, daržuose, parkuose.

Gydymui tinka šaknys, lapai, sultys. Lapai ruošiami birželį, šaknys - anksti pavasarį arba vėlai rudenį.

Sultyse yra glikozidų, kaučiukinių medžiagų,

žiedynuose ir lapuose - vitaminų C, A, B2, E, PP, cholino, dervų, mangano druskų, geležies, kalcio, fosforo, proteinų ir kitų naudingųjų medžiagų.

Šaknyse yra nemažas inulino kiekis (rudenį jo būna iki 40 proc., pavasarį - apie 2 proc.) ir angliavandenių (fruktozės, šiek tiek sacharozės ir gliukozės). Šaknyse dar yra kaučiuko, riebiųjų aliejų, gleivinių ir rauginių medžiagų.

Kiaulpienė stimuliuoja tulžies skyrimąsi, švelniai laisvina vidurius, mažina karštį, lengvina atsikosėjimą, ramina, švelniai migdo.

Kiaulpienė rekomenduojama nuo diabeto, anemijos, sklerozės, podagros, reumato, taip pat kaip tonizuojamoji priemonė esant bendram silpnumui.

Vandeninis kiaulpienės šaknų ir lapų antpilas gerina virškinimą, apetitą, skatina medžiagų apykaitą, pieno skyrimąsi krūtimi maitinančioms motinoms.

Švieži lapai ir jų sultys rekomenduojami aterosklerozei, odos ligoms, avitaminozei gydyti.

Aliejiniu kiaulpienės antpilu gydomi nudegimai.
Anksti pavasarį kiaulpienės lapai naudojami salotoms.

Receptai

Nuo astenijos: 2 arbatinius šaukštelius šaknų ir žaliavos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti valandą, perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį.

Nuo kolito: 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį gerti po 0,5 arbatinio šaukštelio šaknų miltelių, užsigeriant vandeniu.

Nuo nemigos, neurozės: 2 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį gerti po 50 ml šviežių kiaulpienių sulčių. Kursas - 3 savaitės.

Egzemai gydyti: iš šaknų miltelių ir medaus (santykiu 1:2) pagaminti tepalą.