Trumparegystė paveldima

Jeigu abu tėvai trumparegiai, tikimybė, kad ir jų vaikas bus trumparegis, padidėja. Kai gerai matantis žmogus žiūri į arti esantį daiktą, jo akių obuoliai įsitempia, o kai nukreipia žvilgsnį į tolį, jie grįžta į pradinę apvalią padėtį. Bet jeigu sklera (plėvelė, dengianti akies obuolį) silpna, ji neįstengia deramai atlikti savo funkcijų ir nesuteikia akies obuoliui apvalios formos. Tuomet žmogus tolimus daiktus mato neryškiai.

Dauguma kūdikių iš prigimties yra toliaregiai. Tai normalu.

Jeigu 1 metų vaiko toliaregystė +1, o ne +3 dioptrijos, kaip turi būti, ateityje jam gali išsivystyti trumparegystė.
Neišnešiotiems vaikams taip pat neretai prireikia akinių.

Panašus likimas laukia ir alergiškų, dažnai sergančių gripu, ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, pneumonija mažylių.

Tokio vaiko organizme sutrinka medžiagų apykaita, dėl to pablogėja akių aprūpinimas krauju, pakinta sklerų struktūra: jos pasidaro paslankios, įtemptai žiūrint “išsitampo” ir nebesuteikia akių obuoliams pradinės formos. Tokias akis reikia labai saugoti.

Svarbiausios taisyklės

Apmaudu, kai trumparegystė išsivysto iš prigimties į ją nelinkusiems, retai sergantiems ir fiziškai stipriems vaikams. Kad vaikas visada gerai matytų (jeigu jam lemta nešioti akinius, kad jų kuo ilgiau neprireiktų), reikia laikytis šių taisyklių.

1. Reguliariai leisti akims pailsėti. Jeigu vaikas gerai mato, ruošdamas pamokas, jis turi ilsėtis kas 40 minučių; jeigu jam išsivysčiusi nestipri trumparegystė - kas 30 minučių. 10-15 minučių pertraukėlę jis turi skirti ne televizoriaus žiūrėjimui, o bėgiojimui, žiūrėjimui pro langą, akių mankštai. Moksleiviui žiūrėti televizorių galima tik savaitgaliais, kai nereikia ruošti pamokų. 5-6 valandas trunkančios pamokos ir 2-3 valandas trunkanti jų ruoša - besivystančioms akims labai didelis krūvis. O trumparegystė dažniausiai išsivysto tarp 7-9 ir 12-14 metų. Prie kompiuterio vaikas gali praleisti ne daugiau kaip 15-20 minučių per dieną. Jeigu tenka prie jo sėdėti 1-1,5 valandos, būtina kas 15 minučių daryti pertraukas.

2. Knygas ir sąsiuvinius laikyti 40 cm atstumu nuo akių. Reikia parodyti vaikui, kokioje padėtyje jis turi sėdėti ruošdamas pamokas. Toks atstumas skaitant ar rašant mažiausiai deformuoja akių obuolius.

3. Grūdinti vaiką, kad jis rečiau sirgtų. Tegu mankštinasi, bėgioja, plaukioja, žaidžia tenisą... Akims naudingos visos sporto rūšys, kurios netraumuoja galvos.

4. Pasirūpinti, kad vaiko racione būtų pakankamai akims naudingų produktų: pieno, varškės, kefyro, virtos žuvies, jautienos, kalakutienos, triušienos, morkų, kopūstų, žalumynų ir uogų, ypač mėlynių, bruknių, spanguolių. Akims naudingi polivitaminai su mikroelementais, vitaminas A, fosforas.

5. Pablogėjus vyresniojo vaiko regėjimui, rūpintis jaunesniųjų akimis. Nereikėtų vaikų mokyti skaityti, kol nesukanka 5 metai; neleisti į mokyklą nesukakus 7-iems:  raumuo, kuris lemia gerą regėjimą, baigia formuotis tik 7-8 gyvenimo metais, todėl vaikams, pradėjusiems mokyklą lankyti nuo 6 metų amžiaus, 3 kartus dažniau išsivysto trumparegystė. Televizorių galima leisti vaikui žiūrėti nuo 3 metų amžiaus, o žaisti kompiuterinius žaidimus - tik nuo 8-erių!

Tikrinkite vaikų regėjimą

Trumparegystė neišgydoma. Bet vaikams regėjimas gali susilpnėti ir dėl tariamos trumparegystės: ciliarinio raumens susilpnėjimo. Šią trumparegystę įmanoma išgydyti. Svarbiausia pradėti gydyti, kol ji netampa tikrąja. Štai kodėl būtina reguliariai tikrinti vaikų regėjimą.

Net ir išsivysčius negrįžtamajai trumparegystei, procesą galima pristabdyti. Dabar yra efektyvių metodų: magnetoterapija, lazerinis gydymas, pneumomasažas - specialūs akiniai, kurie masažuoja akis ir pagerina ciliarinio audinio funkcijas, fizioterapija.

Kompleksiniam gydymui priskiriama ir elektropunktūra - viena iš refleksoterapijos rūšių. Tik taikant klasikinę refleksoterapiją, biologiškai aktyvūs taškai paveikiami adatomis arba prideginami, o taikant elektropunktūrą, naudojamos srovės mikrodozės. Ši procedūra neskausminga ir nepavojinga.

Akių mankšta

Reikia įpratinti vaiką ruošiant pamokas reguliariai mankštinti ir masažuoti akis, kad sumažėtų jų nuovargis.

Masažas labai paprastas ir malonus. Jis pagerina kraujotaką ir normalizuoja akispūdį.

- Šoniniais nykščių paviršiais braukiama per nosies sparnelius akių kampučių link, o po to - antakių pradžios link ir per antakius iki jų galo. Kartojama 18 kartų.

- Užsimerkus masažuojami akių obuoliai - nuo vidinių akių kampučių išorinių link. Nestipriai spaudžiant, braukiama 18 kartų.

- Prieš darant mankštą, akių lygyje ant lango stiklo nupiešiamas 3 mm skersmens taškas. Po to atsitraukiama per 30 cm ir žiūrima: 5 sekundes į tašką, 5 - pro langą. Iš viso - 3-5 minutes. Šis pratimas stiprina akių raumenis. Jeigu vaikas nešioja akinius, prieš darydamas mankštą, turi juos nusiimti.

- Ant didelio popieriaus lapo nupiešiamas 50 cm skersmens apskritimas, padalijamas į 4 lygias dalis ir ties horizontalia linija per visą plotį parašomas aštuonetas.

Piešinys pakabinamas ant sienos ir atsitraukus nuo jo patogiu atstumu žvilgsniu kartojamos aštuoneto linijos: iš pradžių į kairę, po to - į dešinę. Galvos sukioti nevalia.

Šis pratimas pirmąją dieną daromas 2 kartus. Vėliau kasdien pridedama po 1 pratimą - iki 6-8 kartų. Šiuos pratimus daroma visą mėnesį, po to 2 savaites ilsimasi. Ir taip - visą gyvenimą.

Klaidinga nuomonė

Daugelis tėvų mano, kad akiniai, kuriuos gydytojas skiria pačioje trumparegystės pradžioje, nebūtini. Esą tegu akys treniruojasi. Iš tikrųjų akinių korekcija akims nekenkia. Tačiau jeigu vaikas įdėmiai žiūrėdamas prisimerkia, tačiau nenešioja akinių, trumparegystė progresuoja greičiau. Jeigu gydytojas leidžia skaityti ir rašyti be akinių, bet rekomenduoja juos užsidėti žiūrint į tolį, vaikas turi juos užsidėti žiūrėdamas į mokyklinę lentą, taip pat žiūrėdamas spektaklį arba televizorių.