Dėl to svarainiai dažniau vartojami termiškai apdoroti negu švieži.

Svarainio vaisiuose be kitų naudingų medžiagų yra nemažai vitamino C bei vitamino P, kurio daugiau negu svarainiuose yra tik juodavaisės aronijos uogose. Tačiau reikia pabrėžti, kad tik šviežiuose svarainio vaisiuose yra daug geležies. Todėl sergant mažakraujyste ir kai kuriomis kitomis ligomis, gydymui vartojami švieži vaisiai, iš kurių gaminami ekstraktai bei dietiniai gėrimai.

Gydymui vartojami svarainio vaisiai, sėklos ir lapai.

Gydomasis svarainių poveikis siejamas su palankiu pektininių ir rauginių medžiagų deriniu. Jie mažina uždegimus, stabdo kraujavimą ir stiprina organizmą.

Kitos svarainių savybės: turi sutraukiamąjį poveikį, stiprina imunitetą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujavimą ir stimuliuoja kraujodaros procesus, slopina kosulį, turi antiopinių, antibakterinių ir antiseptinių savybių, padeda nuo pykinimo bei vėmimo.

Švieži svarainio vaisiai labai naudingi sergantiems tuberkulioze arba bronchine astma žmonėms. Vaisiai, o taip pat jų užpilai ir ekstraktai, puikiai padeda sergant mažakraujyste, padažnėjus pulsui bei jaučiant bendrą silpnumą.

Liaudies medicinos specialistai rekomenduoja vartoti svarainius sergant skrandžio veiklos sutrikimais (pavyzdžiui, gastritu) arba žarnyno veiklos sutrikimais (pavyzdžiui, viduriuojant). Šiuo atveju geriamas nesaldintas svarainio vaisių nuoviras.

Virti trinti vaisiai naudojami gydyti kepenų ligoms ir kaip pykinimą bei vėmimą slopinanti priemonė. Esant pabrinkimams, kurių priežastis - širdies bei kraujagyslių ligos, kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė rekomenduojama svarainio vaisių arbata.

Svarainio sėklos pasižymi antiuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu. Štai dėl ko liaudies medicinos praktikoje gleivingu svarainio sėklų nuoviru nuo seno gydoma kosulį, bronchitą, skrepliuojant krauju, esant kraujavimams iš gimdos, o taip pat sergant skrandžio bei žarnyno veiklos sutrikimais (ypač viduriuojant).

Svarainio sėklų nuoviras naudojamas ir išoriškai (kaip pavilgai sergant akių ligomis, plinkant, nusideginus odą arba jai suskeldėjus; kaip gerklės skalavimo priemonė sergant angina; taip pat kaip kosmetikos priemonė, minkštinanti odą).

Svarainių sultys spaudžiamos iš visiškai sunokusių, geltonos spalvos vaisių. Jos vartojamos sergant anemija, širdies, kvėpavimo takų ir skrandžio bei žarnyno ligomis, sukeliančiomis viduriavimą bei kraujavimą, o taip pat sergant opalige, tuberkulioze arba astma. Virtų ar orkaitėje keptų svarainių vaisių minkštimas arba jų sultys - puiki gydomoji priemonė sergant kepenų ligomis, veiksmingai padedanti stabdyti vėmimą (reikia išgerti pusę arba visą stiklinę sulčių prieš valgį). Svarainių sultys su medumi ir obuolių actu ypač efektyviai sužadina apetitą.

Svarainių sirupu sėkmingai gydoma mažakraujystė. Norint pasigaminti tokio sirupo, reikia supjaustyti vaisius mažais gabalėliais, užpilti vandeniu, pavirinti, kol suminkštės, išspausti sultis ir jas kaitinti ant mažos ugnies, kol šios sultys sutirštės tarsi sirupas.

Svarainio sėklos liaudies medicinoje naudojamos gana plačiai. Norint pasigaminti vaistų iš jų, reikia išdžiovintas sėklas užpilti šaltu vandeniu (5-10 gramų sėklų reikės 100 mililitrų vandens) ir indą sandariai uždengus laikyti 1-2 dienas, kol susidarys gleivinga masė.

Vartoti po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną sergant gastroenteritu, spazminiu kolitu bei esant padidėjusiam dujų išsiskyrimui žarnyne, taip pat sergant uždegiminėmis kvėpavimo organų ligomis (bronchitu arba laringitu).

Išoriškai galima naudoti kaip pavilgus arba kompresus sergant keratitu ir konjunktyvitu, nusideginus arba esant sudirgintai odai, taip pat kaip skalavimo priemonę sergant angina.