Siekiant išvengti skaudžių klaidų, vaikui susirgus, reikia kviesti gydytoją, o patiems tėveliams tik kruopščiai pildyti jo nurodymus ir stengtis nepadaryti jokių klaidų.

Kur tyko pavojai

Savo nuožiūra niekam negalima vartoti jokių cheminių vaistų, o juo labiau duoti jų vaikams. Pirmiausiai todėl, kad nežinant tikslios diagnozės galima pasirinkti netinkamą vaistą, o antra, nežinoma, kaip teisingai jį vartoti.

Daugumos vaistų dozės nurodytos suaugusiems žmonėms, todėl gydant jais vaikus galima perdozuoti.

Įsigijus gydytojo paskirtą vaistą, prieš gydantis būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir pasidomėti vartojimo būdu. Kitaip jį vartoti galima tik rekomendavus gydytojui.

Jeigu parašyta, kad reikia vaistą vartoti prieš valgį, geriausia tai padaryti likus 15-20 minučių iki valgymo.

Suvartojus vėliau, veiklioji vaisto medžiaga gali susimaišyti su maistu ir tapti mažiau veiksminga. O kai kuriuos vaistus (tarp jų mažinančius karščiavimą bei kai kuriuos antibiotikus), atvirkščiai, patariama suvartoti valgant.

Jeigu instrukcijoje nepaminėta, kuo užgerti vaistus, geriausia juos užgerti virintu vandeniu. Tik temperatūrą mažinančius preparatus geriau užgerti sultimis.

Būtina įsidėmėti vaisto kontraindikacijas bei galimą šalutinį poveikį, kurių gydytojas galėjo ir nepaminėti. Gali paaiškėti, kad dėl kokių nors priežasčių (dažniausiai dėl lėtinės ligos, alergijos veikliajai medžiagai, dažams arba kitokiems priedams) vaikui tas vaistas netinka. Tokiu atveju būtina pasitarti su jį paskyrusiu gydytoju. Šį gydytoją būtina informuoti ir apie kitas vaiko ligas bei jų gydymui vartojamus vaistus. To nepadarius, jis gali paskirti tarpusavyje nesuderinamų preparatų. Taip pat būtina pasakyti gydyojui ir apie vaiko vartojamus vitaminų preparatus bei maisto papildus, nes iš šie gali turėti įtakos vaistų efektyvumui.

Ketinant vaiką gydyti anksčiau pirktais vaistais, būtina pasidomėti, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas, nes “pasenę” vaistai gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir pavojingi.

Visus vaistus, net ir skirtus vaikui gydyti, būtina laikyti vaikui nepasiekiamoje vietoje, kad jis netyčia jais neapsinuodytų.

Tik pasitarus su gydytoju!

Daugelis mamų gydytojo rekomenduotą gydymą bando papildyti liaudiškais būdais: inhaliacijomis, garstyčių trauklapiais, šildykle ir kt. Nepasitarus su gydytoju, geriau to nedaryti, nes galima ligoniui pakenkti. Pavyzdžiui, inhaliacijos rekomenduojamos tik skaudant gerklei arba kamuojant laringitui, o sergant bronchitu jos nepageidautinos. Šias procedūras reikia daryti labai atsargiai, stengiantis vaiko nenudeginti. Užuot vertus jį kvėpuoti verdančio vandens garais, verčiau palaikyti prie jo nosytės puodą su ką tik išvirtomis dar garuojančiomis bulvėmis su lupenomis.

Taurės ir garstyčių trauklapiai Vakarų šalyse seniai nebenaudojami dėl mažo efektyvumo. Tiesa, taurės gali padėti nuslopinti nestiprų astmos priepuolį, bet šiais laikais vietoje jų verčiau naudoti specialų inhaliatorių.

Šildyklė gali padėti kamuojant žarnyno spazmams, bet visiškai netinka sergant apendicitu arba cholecistitu, tad savo nuožiūra geriau jos nenaudoti.

Vienos mamos sergančio vaiko nemaudo, kitos, atvirkščiai, bando jį išgydyti karštomis voniomis. Tačiau ir vienos, ir kitos gali apsirikti. Sergantį vaiką būtina maudyti.

Peršalusiam vaikui šilta (39°C) vonia gali būti labai naudinga, nes ji suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja prakaitavimą. Bet smarkiai karščiuojančiam ligoniui ši procedūra (ir visos kitos šildomosios procedūros) netinka.

Sergančiam mažyliui nori padėti ir tėveliai, ir gydytojas. Bet pasitaiko, kad mama gydytojo paskirtų vaistų nenori duoti vaikui. Laimei, dažniausiai uždavusi gydytojui keletą klausimų, išsakiusi jam savo nuogąstavimus ir sulaukusi nuoširdžių patarimų bei padrąsinimų, mama nusiramina ir nebeprieštarauja.

Nevalia apgaudinėti

Svarbu ne tik teisingai gydyti mažąjį ligonį, bet ir deramai su juo elgtis. Kai kurie vaistai labai neskanūs, o kai kurios procedūros skausmingos, todėl mažylis pradeda priešgyniauti tokiam gydymui. Tokiu atveju tėveliai neretai bando pergudrauti vaiką, sakydami, kad vaistai “labai skanūs”, kad atliekant procedūrą “neskaudės”. Taip elgtis nedera. Negalima vaikui meluoti, nedera jo bauginti, kad “gali būti dar blogiau” ir nevalia bausti už nepaklusnumą.

Reikia stengtis kuo greičiau sugirdyti vaikui vaistus arba atlikti procedūrą (įkalbinėjant labai praverstų žaislai, šmaikštumas ir humoro jausmas), o po to jį pagirti ir pamaloninti už ryžtingumą ir kantrybę. 

Naudingi patarimai

- Jeigu sergančiam vaikui gydytojas paskyrė antibiotikų, būtina sugirdyti juos visus, net jei mažylio savijauta pagarėja nebaigus vartoti šių vaistų.

- Sloguojančiam vaikui specialius kraujagysles siaurinančius lašus į nosytę galima lašinti ne ilgiau kaip 2-3 dienas, nes lašinant ilgiau galima sulaukti atvirkštinio poveikio.

- Jeigu vaikas skundžiasi pilvo skausmu, ypač jei vemia, viduriuoja, būtina kviesti gydytoją. Savarankiškai gydyti nevalia, bet po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo, galima duoti atsigerti druskos ir cukraus vandeninio tirpalo.

- Norint prieš žiemą sustiprinti vaiko imunitetą, reikia pasitarti su gydytoju.