Papasakosime, kaip atpažinti apie tai bylojančius signalus.
Naudingas yra tik nedidelis stresas - taip organizmas aprūpinamas būtinu adrenalino, padedančiu kovoti su krizėmis, kurios kartkartėmis mus neišvengiamai ištinka bei pagreitina sprendimų padarymo procesą, kiekiu.

Stresinė situacija sukelia reakciją, įsakančią organizmui pasiruošti “kovoti arba bėgti”. Į kraują išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos, gliukozė bei riebiosios rūgštys, suteikiančios papildomos energijos.

Jūsų burna išdžiūsta, raumenys įsitempia, pagreitėja širdies plakimas.Tokia būsena naudinga tik tada, kai trunka neilgai, ir organizmui pakanka laiko po jos atsipalaiduoti. Deja, stresas, su kuriuo susiduriame šiandien, retai kada suteikia galimybę atsipalaiduoti, todėl ir fizinę organizmo būseną veikia ne taip, kaip turėtų.

Jei jus iškoneveikė viršininkas, greičiausiai norėdami nuraminti save nepulsite aiškintis santykių su juo kumščiais. Kur kas didesnė tikimybė, jog tiesiog sėdėsite ir jaudinsitės dėl to, kas įvyko. Ir jeigu tokios krizės kartosis pakankamai dažnai, jūsų kūnas gali būti veikiamas nuolatinės įtampos.

Pasak psichologijos mokslų daktaro Steveno Raito, streso pasekmės kartais būna gana liūdnos: išsivysto įvairūs fiziniai negalavimai, tačiau žmonės paprastai taip ir nesupranta, jog pagrindinė visų negalavimų priežastis yra stresas.

“Stresas - tai nesubalansuoti žmogaus poreikiai bei galimybės, kuriomis jis disponuoja tų tikslų siekdamas. Jį įveikti įmanoma tik subalansavus šiuos du veiksnius,” - sako jis.

Taigi kaipgi sužinoti, kurias problemas sukelia stresas, o kurias - ne? Pradėkite rašyti dienoraštį ir pasireiškus kokiems nors simptomams pabandykite nustatyti, kokia galėtų būti juos sukėlusi priežastis. Taip jūs perprasite organizmo siunčiamus įspėjimus bei galėsite laiku imtis būtinų priemonių.

SALDUMYNŲ TROŠKIMO PRIEPUOLIAI
Kai kurie žmonės veikiami streso praranda apetitą, tačiau kur kas dažniau pasitaiko atvejų, kai jie ima didžiuliais kiekiais šlamšti šokoladą bei kitus saldumynus. Taip atsitinka todėl, kad būdamas streso būsenoje organizmas išeikvoja gliukozės bei kitų “energetinių” medžiagų atsargas.

Suvalgius šokolado plytelę arba išgėrus saldžių vaisvandenių jūs trumpam, tačiau greitai jas papildote. Deja, tokio elgesio efektas laikinas.

KĄ DARYTI
- Vietoj šokolado ar panašių kaloringų produktų valgykite daugiau karbohidratų turinčio maisto - vaisių, duonos ar pomidorų padažo. Tai ne tik suteiks jums daugiau energijos, bet ir leis ją ilgiau išlaikyti.

- Karbohidratų turtingi produktai taip pat pagelbės jums padidinti serotonino, reguliuojančio nuotaikų kaitą, apetitą, koncentraciją ir miego gilumą, kiekį kraujyje.

SKAUSMINGA, SAUSA ODA
Oda - didžiausias žmogaus kūno organas - taip pat labai greitai reaguoja į stresą. Įtampa ją gali suerzinti ir sukelti tokias problemas kaip egzema, psoriazė ar odos išdžiūvimas. Taip nutinka todėl, kad atsidūręs stresinėje situacijoje organizmas sumažina kraujo “tiekimą” į odą. Tai, beje, pablogina ir žaizdų gijimą.

KĄ DARYTI
- Valgykite kiek galima daugiau vitamino A turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, kiaušinių, žuvų taukų bei gerai išvirtų morkų. Tai padės odai išlikti pakankamai drėgnai, ant jos neatsiras pigmentinės kilmės dėmelių.

- Pradėkite reguliariai mankštintis. Bet kokie veiksniai, pagerinantys medžiagų apykaitą, pagerins ir kraujo cirkuliaciją odoje, sudarys prielaidas jai būti sveikesnei.

PASPARTĖJĘS KVĖPAVIMAS
Kai jus paveikia stresas, smegenys automatiškai siunčia signalą žmogaus kvėpavimo sistemai, informuodamos, jog organizmui reikia daugiau deguonies. Dėl šios priežasties kvėpavimas padažnėja ir tampa paviršutiniškas.

Ilgalaikiai stresai gali sukelti hiperventiliacija vadinamą procesą. Tokiu atveju žmogus įkvepia pernelyg didelį deguonies kiekį, o iškvepia per daug anglies dvideginio. Tai sutrikdo rūgščių ir šarmų pusiausvyra kraujyje, gali sąlygoti skausmus krūtinės ląstos srityje, galvos svaigimą ir netgi panikos priepuolius.

KĄ DARYTI
- Išmokite lėtai bei giliai kvėpuoti. Stenkitės išlaikyti krūtinę kaip galima tiesesnę, įkvėpdami įtempkite pilvo raumenis, o iškvėpdami juos atpalaiduokite.

- Jeigu jums prasidėjo hiperventiliacijos priepuolis, ant nosies ir burnos užmaukite popierinį maišelį. Iškvepiamas oras, kuriame yra daug anglies dvideginio, susilaikys, o dalis bus įkvėpta kartu su pernelyg daug deguonies turinčiu oru - taip organizme bus sugrąžinta normali deguonies bei anglies dvideginio pusiausvyra.

SPAZMAI PILVO SRITYJE
Dauguma specialistų pripažįsta, jog egzistuoja akivaizdus ryšys tarp pilvo spazmų bei dirglaus žarnyno sindromo.

Dirglaus žarnyno sindromas - tai negalavimas, sukeliantis nevalingus žarnyno spazmus, sąlygojančius skausmus, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą.

Dirglaus žarnyno sindromo simptomai gali atsirasti, jeigu neseniai patyrėte tokį daug išgyvenimų sukeliantį įvykį kaip,pavyzdžiui, skyrybos. Šiuo negalavimu gerokai dažniau skundžiasi dažnai stresinėse situacijose atsiduriantys žmonės.

KĄ DARYTI
- Valgykite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, gerkite kuo daugiau vandens - tai padės sumažinti diskomforto pojūtį.

- Išmokite atsipalaiduoti. Susiraskite vietelę, kur galėtumėte niekieno netrukdomi atsigulti ir išsitiesę, pradėdami nuo kojų pirštų, įtempkite ir atpalaiduokite visus kūno raumenis.

NEMIGA
Jei nuolat esate įsitempę, “išlaisvintas” adrenalinas “sukiojasi” po visą organizmą ir nenuostabu, kad negalite užmigti. Dažniausiai atsitinka taip, jog jūs gulite jaudindamiesi dėl to, kas jūsų laukia rytoj, ir netgi užmigę niekaip negalite “išmesti iš galvos” kankinančių problemų.

Prastas miegas taip pat demonstruoja, jog negalite išspręsti kokios nors problemos, o tai verčia dar labiau jaudintis.

KĄ DARYTI
- Prieš eidami gulti venkite kofeino, nikotino bei alkoholio. Verčiau suvalgykite džiūvėsėlį arba bananą. Šiuose produktuose esantys karbohidratai padidina serotonino - cheminės medžiagos, padedančios smegenims atsipalaiduoti - lygį organizme.

- Neikite gulti, kol nepasijusite mieguisti. Net jei po 15 minučių atsibusite, kelkitės ir imkitės kokios nors nestimuliuojančios veiklos, kuri, beje, neturi būti susijusi su darbo reikalais.

NUOLATINIAI GALVOS SKAUSMAI
Maždaug 80 procentų galvos skausmų yra susiję su įtampa - dažniausiai tai tiesioginis streso padarinys. Dėl streso pečių bei kaklo srities raumenys nevalingai susitraukia.

Kai raumenys būna įtempti ilgesnį laiką, juos ima skaudėti. Skauda kaklą, sopa pečius, o ant galvos, atrodo, lyg kažkas pusę svaro sveriančią girnapusę užritinęs būtų... Nepavydėtina savijauta...

KĄ DARYTI
- Nevartokite nuskausminamųjų. Nors jie galbūt ir apmalšins skausmą kuriam laikui, tačiau įtampa neišnyks ir prabėgus kiek laiko vėl pajusite skausmą.

- Atlikite sukamuosius pečių judesius - tai padės atpalaiduoti raumenis. Pasukinėkite galvą pusračiu nuo vieno peties iki kito. Tačiau jokiu būdu nesukite jos ratu, kadangi taip galite patempti kaklą.

- Paprašykite, kad partneris atliktų jums atpalaiduojantį masažą. Geriausia pradėti nuo stiprių spustelėjimų per visą nugarą, o paskui švelniai masažuoti viršutinės pečių dalies raumenis.

NUOLATINIAI PERŠALIMAI
Tyrimai rodo, jog streso veikiamas organizmas pagamina mažiau baltųjų kraujo kūnelių, padedančių įveikti ligas bei infekcijas. Labai aukštas streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, lygis slopina organizmo imuninę sistemą bei neleidžia jai funkcionuoti taip efektyviai, kaip reikėtų.

Taigi organizmas ne tik tampa labiau pažeidžiamas infekcijų, peršalimų bei kitų nedidelių sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, burnos opų arba gripo), bet, ir toliau kenčiant nuo streso, neleidžia žmogui visiškai išgyti.

KĄ DARYTI
- Gerai žinoma, kad streso metu organizmas netenka vitaminų rezervų, todėl geriausia reguliariai vartoti multivitaminus.

- Kiekvieną dieną suvalgykite keletą česnako skiltelių arba išgerkite keletą česnako piliulių - ši daržovė pasižymi puikiomis antivirusinėmis savybėmis.

PROBLEMIŠKOS MĖNESINĖS
Stresas anaiptol nepadeda išgyventi šių sunkių dienų. Kadangi adrenalinas sutrikdo estrogeno bei progesterono pusiausvyrą organizme, menstruacinis ciklas ima kelti rimtų problemų.

Be to, kai esate įsitempusios, kur kas emocingiau reaguojate į aplinką - tyrimai parodė, jog tiriamosios po adrenalino injekcijos į įvairius dirgiklius reaguoja kur kas emocingiau negu tos, kurioms adrenalinas nebuvo įvestas.

Jei stresinė situacija jus užklupo pačioje menstruacinio ciklo kulminacijoje, gali paspartėti nuotaikų kaita, gali pasireikšti depresija.

KĄ DARYTI
- Simptomus palengvinti turėtų krakmolingi maisto produktai - bulvės, ryžiai, įvairios košės. Tačiau minėtus produktus reikėtų vartoti bent kartą per tris valandas, nedidelėmis porcijomis. Taip pat turėtumėte vartoti mažiau druskos bei saldumynų, kofeino bei alkoholinių gėrimų.

- Pradėkite kasdien vartoti cinko priedus, vitaminą B6, vakarais gerkite raktažolės aliejaus.

VIRŠKINIMAS
Vienas iš organizmo atsako į stresą būdų - tai, kad dėl jo kraujas iš žarnyno nukreipiamas į pilvo sieneles. Dėl to gali paspartėti rūgščių gamyba skrandyje. Tai paprastai sukelia nemalonius pojūčius pilvo srityje, kartais pasireiškia vidurių pūtimas bei įvairūs uždegimai.

KĄ DARYTI
- Neskubėkite valgyti. Kai esame užsiėmę, dažnai tiesiog kemšame maistą. Dėl to organizmas negali tinkamai virškinti, o tai padidina rėmens ir kitų virškinimo sutrikimų tikimybę.

- Venkite aštrių patiekalų, pernelyg didelio kavos bei alkoholio kiekio. Šie produktai gali sudirginti jūsų skrandį.

10 dažniausių stresą sukeliančių priežasčių
Egzistuoja begalė įtampos šaltinių, bet žemiau pateikiami dešimt daugiausia streso sukeliančių situacijų gyvenime.

1 Partnerio mirtis

2 Skyrybos

3 Išsiskyrimas

4 Vedybos

5 Trauma arba liga

6 Artimo šeimos nario mirtis

7 Darbo praradimas

8 Nesutarimai santuokoje

9 Išėjimas į pensiją

10 Šeimos nario liga