Dažniausiai tiriamas rytinis šlapimas, ir tik kai kurie tyrimai atliekami iš surinkto paros šlapimo.

Šlapimo tyrimai leidžia nustatyti inkstų, šlapimtakių, šlaplės bei lyties organų ligas.

Kokybinis šlapimo testas.
Baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą parodo labai paprastas šlapimo testas.
Tam tikra popierinė juostelė įmerkiama į šlapimą. Jame esančios medžiagos reaguoja su juostelėje užfiksuotais chemikalais, atitinkamai keisdamos jų spalvą.
Tai vadinama kokybiniu šlapimo tyrimu.

Šlapimo nuosėdų mikroskopija.
Norint nuodugniau ištirti šlapimą, atliekama mikroskopinė nuosėdų analizė.

Šlapimo nuosėdas sudaro: ląstelės, audinių dalys (cilindrai, epitelis), bakterijos, druskų kristalai ir amorfinės druskos.

Cilindrai - tai audinių dalys ar ląstelės, atsirandančios šlapimtakiuose glomerulonefrito ar nefrozių atvejais.

Epitelis - tai dengiamasis audinys; jo dalių padaugėja esant uždegimams.

Didesnis kristalų kiekis sąlygoja akmenų susidarymą inkstuose ir šlapimtakiuose.

Šlapimo tyrimų normos
pH - 6,3-7,3.

Baltymai - 0-10 mg/dl.

Bilirubinas - 0-10 mg/dl = 100-200 mg/l.

Gliukozė - iki 15 mg/dl =150 mg/l.

Eritrocitai - iki 5/ml = 5000/l.

Leukocitai - iki 10/ml = 104/l.

Nitritai - neturi būti.

Kraujo kūneliai šlapime.
Kraujo šlapime atsiranda (hematurija) dėl uždegimų, navikų bei inkstų arba šlapimo takų mechaninių pažeidimų - pavyzdžiui, dėl akmenų.

Jei šlapime eritrocitų nėra daug, juos pastebėti galima tik per mikroskopą, šlapimo spalvos jie nepakeičia.

Baltųjų kraujo kūnelių perteklius šlapime - leukociturija - rodo inkstų, šlapimtakių (taip pat ir šlaplės) uždegimą.

Šlapimo pH
- tai šlapimo rūgštingumas, labiausiai priklausąs nuo mitybos. Šlapimo pH pokyčiai vertintini lyginant juos su kitų tyrimų duomenimis.

Baltymai šlapime.
Baltymų molekulės yra pakankamai didelės, tad filtruojantis kraujui inkstuose į šlapimą jie beveik nepatenka.

Sergant inkstų ligomis atsiranda baltymų šlapime ir jų kiekis rodo inkstų pažeidimo laipsnį.

Testo juostos padeda patikrinti, ar šlapime yra baltymų (vadinamasis kokybinis tyrimas). Jų radus, tikslesniais metodais nustatomas baltymų kiekis paros šlapime. Be to, dažnai dar reikia atlikti ir kitus laboratorinius tyrimus.

Šlapimas, kuriame yra baltymų (tokia būklė vadinama proteinurija), rodo pakitimus inkstuose dėl uždegimų, ar kitus pažeidimus, dėl kurių “filtras” tapo laidus.

Baltymų šlapime gali atsirasti ir pakilus temperatūrai ar padidėjus fiziniam krūviui, tačiau tokia proteinurija esti laikina.

Gliukozė šlapime.
Kai gliukozės koncentracija kraujyje pasiekia ~180 mg/dl, ji šalinama su šlapimu (gliukozurija). Tai būdingas cukrinio diabeto požymis.

Kokybiškai gliukozę šlapime galima nustatyti naudojant testo juostas, tačiau šis tyrimas nerodo jos kiekio.

Gliukozės šlapime gali atsirasti ir sutrikus jos reabsorbcijai inkstuose. Tai labai retas sutrikimas.

Jei šlapime randama gliukozės, būtina išsiaiškinti priežastį.

Jos gali atsirasti ir valgant labai daug angliavandenių, ypač lengvai pasisavinamų, turintį maistą. Tada gliukozurija būna laikina. 

Nitritai šlapime.
Šlapime gali būti nitratų; bakterijos juos gali paversti nitritais. Nitritai šlapime aptinkami esant infekcijai šlapimtakiuose. Šis tyrimas atliekamas naudojant šlapimo testo juostas.

Bilirubinas šlapime. 
Bilirubinas yra rausvai rudas tulžies pigmentas. Jis susidaro iš hemoglobino, irstant eritrocitams. Daugiausia jų yra kaulų čiulpuose bei blužnyje. Patekęs į kraują bilirubinas susijungia su albuminais (netiesioginis bilirubinas). Po to kepenyse bilirubinas konjuguojamas su gliukurono rūgštimi ir patenka į tulžį, su ja - į žarnyną.

Žarnyne vėl laisvas bilirubinas redukuojamas. Daugiausia redukuotas produktas - sterkobilinogenas - pašalinamas su išmatomis, truputis - su šlapimu (dėl to šlapimo spalva paprastai esti gelsva).

Sutrikus kepenų veiklai ar tulžies nutekėjimui, konjuguoto bilirubino koncentracija kraujyje padidėja, jis prasifiltruoja į šlapimą (tuomet šlapimas įgyja tamsaus alaus spalvą).

Be to, dalis kraujo bilirubino pereina į audinius - tuomet pagelsta akių ragena, oda. Taip būna sergant gelta: mechanine (kai sutrinka tulžies nutekėjimas), parenchimine (kai virusas pažeidžia kepenų ląsteles) ir hemolizine (kai irsta per daug eritrocitų).

Pastaruoju atveju šlapimo spalva gali ir nepakisti - tai priklauso nuo hemolizės laipsnio. Be to, sergant parenchimine (kartais ir hemolizine) gelta, be bilirubino, šlapime atsiranda ir kitas pigmentas - urobilinogenas ar jo redukcijos produktas urobilinas.

Inkstai ir mineralinių medžiagų balansas. Inkstai reguliuoja organizmo vandens ir druskų pusiausvyrą. Nuo natrio ir chloro kiekių labai priklauso skysčių kiekis organizme. Tačiau svarbios ir kitos mineralinės medžiagos - kalis, kalcis ir fosfatai. Šių medžiagų koncentracijos pokyčiai kraujo serume rodo ir inkstų veiklos sutrikimus.