Laikotarpis prieš pat paūmėjimą

Dėl tam tikrų veiksnių poveikio, pamažu stiprėjant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimui, atsiranda jos pažeidimų (erozija), kuriuos nuolat veikia rūgštus skrandžio sekretas ir virškinimo fermentai. Dėl jų poveikio ilgainiui gleivinėje atsiveria opa. Prieš išopėjant, bendra ligonio savijauta nepablogėja, bet jį gali kamuoti nestiprūs skausmai skrandžio srityje, rėmuo, nemalonūs pojūčiai pažeidus mitybos režimą, privalgius aštraus, riebaus ar labai karšto maisto. Gali užkietėti viduriai. Tie simptomai byloja, kad vystosi opaligė. Bet, laiku pradėjus gydytis (liaudiškais ar gydytojo paskirtais vaistais), jos dar galima išvengti. Paprastai opaligė paūmėja rudenį ir pavasarį.

Opaligės paūmėjimas

Laiku nepasirūpinus savo sveikata, atsiveria opa - gilus gleivinės defektas, kartais pasiekiantis net raumenų sluoksnį. Savo išvaizda skrandžio gleivinės opaligė niekuo nesiskiria nuo žaizdelės odoje, pavyzdžiui, atsiradusios kasant uodo įgėlimo vietą. Gydytojai opas skirsto į keletą rūšių:

* migruojanti opa - atsivėrusi kitoje vietoje nei buvo ankstesnio ligos paūmėjimo metu;

* lėtinė - ilgai nesurandėjanti opa (ilgiau negu 30 dienų nepastebimi gijimo požymiai);

* randėjanti - opa, kurios dydis ir gilumas jau mažėja;

* gigantiška - opa, kurios skersmuo viršija 30 mm skrandyje ir 20 mm - dvylikapirštėje žarnoje;

* kaliozinė - opa kietais, šiurkščiais kraštais ir dugnu, būdingais pernelyg stipriam randėjimo procesui;

* komplikuota - kraujuojanti, kiaurinė, suvėžėjanti.
Kiekviena opa yra ligos paūmėjimas, net jeigu ji nesukelia skausmo. Beje, tokia opa vadinama besimptome. Ji aptinkama tik atliekant profilaktinius tyrimus arba išsivysčius komplikacijoms.

Bet dažniausiai atsivėrusi opa pasireiškia stipriu skausmu ir kitais jai būdingais simptomais. Gydantis šie simptomai išnyksta per 3-5 dienas. Bet pati opa per tiek laiko nespėja užgyti. Todėl labai svarbu skrupulingai pildyti gydytojo nurodymus.

Slopstantis paūmėjimas (dalinė remisija)

Tai laikotarpis, kai skausmai nebekamuoja, o opa pamažu gyja. Apžiūrėjus skrandžio gleivinę, tuo metu matoma, kad opa beveik surandėjusi, bet gleivinės uždegimas dar nenuslopintas. Priklausomai nuo gijimo laiko, randas gali būti raudonos arba baltos spalvos, bet dažniausiai jis būna išmargintas baltai ir raudonai. Ligonis šiuo periodu jaučiasi tiesiog puikiai. Jo nebekamuoja nei skausmai, nei pykinimas, todėl gali sočiai pavalgyti, ramiai miegoti. Bet tokia jo savijauta yra gana apgaulinga, nes opa dar neužgydyta.

Absoliuti remisija

Tai toks opaligės periodas, kai nieko neskauda, skrandyje nevyksta uždegiminis procesas, o ten, kur žiojėjo opa, liko dailus, baltas randelis. Tačiau ir remisijos periodu negalima visiškai pamiršti opaligės, t.y. reikia nuolat tausoti jėgas, nepervargti, vengti stresų, tinkamai maitintis.

Periodų trukmė

Laikotarpis prieš pat paūmėjimą trunka maždaug mėnesį.

Paūmėjimo periodas, teisingai gydantis, trunka 3-6 dienas.

Negydomas jis gali trukti ištisą mėnesį. Dalinės remisijos periodas trunka apie 3-6 mėnesius. Tuo laikotarpiu randas būna raudonos spalvos. Kol opa visiškai užgyja ir randas įgauna baltą spalvą, praeina 6-12 mėnesių.

Žodžiu, dėl 3 dienas trukusio paūmėjimo, tenka ištisus metus gydytis ir laikytis dietos. Kad taip neatsitiktų, reikia pasistengti užkirsti ligai kelią.

Mitybos ypatumai sergant virškinamojo trakto ligomis, linkusiomis paūmėti pavasarį

Kaip reikia maitintis paūmėjus opaligei, gastritui arba kolitui. Sergant šiomis ligomis ypač svarbu valgyti rekomenduotinus produktus.

Lėtinis enteritas ir lėtinis kolitas, dėl kurio užkietėja viduriai.

Draudžiama valgyti:

aukščiausios rūšies duoną ir kitus pagerintos tešlos kepinius, riebią mėsą, paukštieną, žuvį, konservus, rūkytus gaminius, marinatus, kietai išvirtus arba keptus kiaušinius, ryžius, manų kruopas, vermišelius, ankštines kultūras, ridikus, ridikėlius, česnakus, svogūnus, ropes, grybus, kisielius, mėlynes, svarainius, šokoladą, kreminius gaminius, krienus, garstyčias, pipirus, gerti kakavą, natūralią kavą, stiprią arbatą.

Sveika valgyti:

sėlenų duoną, džiūvėsius, neriebias sriubas ir sultinius, barščius, burokėlius, morkas, pomidorus, salotas, agurkus, aguročius, moliūgus, žiedinius kopūstus, žaliuosius žirnelius, birias košes, apkepus, minkštus saldžius vaisius ir uogas (slyvas, datules, abrikosus), varškę ir jos apkepus, varškėčius, neaštrius sūrius, gerti vaisių ir daržovių sultis, kefyrą, rūgpienį, pasukas.

Dietologo patarimai.

Produktus geriausia virti vandenyje arba šutinti garuose. Išvirtą maistą galima apkepti. Keptas maistas nepalankiai veikia žarnyną ir kitus virškinimo organus. Vaisius ir daržoves galima valgyti žalius arba virtus. Jie pagerina žarnyno veiklą. Rytais reikia gerti šaltą vandenį su medumi arba vaisių ir daržovių sultis. Prieš naktį galima gerti kefyrą, šviežių arba džiovintų vaisių kompotus, valgyti šviežius vaisius.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, lėtinis gastritas padidėjus sekreto rūgštingumui.

Draudžiama valgyti:

ruginę ir kitokią šviežią duoną, pagerintos ir sluoksniuotos tešlos gaminius, koncentruotus sultinius, barščius, šiupinius, riebią mėsą, paukštieną, žuvį, keptus ir aštrius patiekalus, rūkytus, marinuotus ir sūdytus gaminius, konservus, kietai išvirtus ir keptus kiaušinius, baltagūžius kopūstus, agurkus, ridikus, ridikėlius, rūgštynes, špinatus, svogūnus, pupeles, grybus.
Sveika valgyti: padžiovintą kvietinę duoną, iškeptą iš aukščiausios ir pirmos rūšies miltų, sausą biskvitą, sausainius, kruopų ir pertrintas daržovių sriubas, virtą neriebią mėsą, nuluptą žuvį, pieną, grietinėlę, nerūgštų kefyrą, varškę, saikingai - grietinę, skystai išvirtus kiaušinius arba omletą, pertrintas košes, bulves, morkas, burokėlius, keptus arba pertrintus saldžius vaisus bei uogas.

Dietologo patarimai.

Negalima valgyti žalių, nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę. Geriausia valgyti virtą, šutintą arba pertrintą maistą. Tik jokiu būdu ne keptą. Esant nestipriam paūmėjimui, galima kartais pasimėgauti apkeptais, bet nepaskrudintais patiekalais. Negalima valgyti sūraus, labai šalto arba labai karšto maisto. Ligai paūmėjus reikia kreiptis į gydytoją.

Lėtinis enteritas ir lėtinis kolitas, pasireiškiant viduriavimui.

Draudžiama valgyti:

ruginę ir sėlenų duoną, blynus, pagerintos tešlos gaminius, kruopų, daržovių, makaronų, pieniškas sriubas, riebius ir koncentruotus sultinius, riebią žuvį ir mėsą, dešras, marinatus, konservus, ikrus, nenugriebtą pieną, grietinę, grietinėlę, sūrius, kviečius, perlines kruopas, ankštinius, džiovintus vaisius, uogienes, medų, žalius vaisius ir uogas, kompotus, nesveika gerti gazuotus ir šaltus gėrimus, balintą kavą ir kakavą.

Sveika valgyti:

plonai supjaustytus, nepakepintus baltos duonos džiūvėsius, vandenyje arba antriniame sultinyje išvirtas klijingas ryžių, manų arba avižų sriubas, liesą mėsą ir žuvį, geriausia kotletų arba garinių kukulių pavidalu, pertrintas košes, skystai išvirtus kiaušinius (po 1-2 per dieną), garinius omletus, šviežią varškę, sviestu (5 g) paskanintus patiekalus, gerti mėlynių arba sedulų kisielius, erškėtuogių, juodųjų serbentų, svarainių nuovirus.

Dietologo patarimai.

Reikia valgyti skystus ir pusiau skystus pertrintus patiekalus. Į sriubas galima įdėti virtos, pertrintos mėsos, garinių kukulių, įpilti daržovių nuoviro. Žalių vaisių ir uogų reikia vengti, bet naudinga gerti iš jų išvirtus kisielius. Be to, galima gerti atskiestas įvairių vaisių sultis, išskyrus vynuogių, slyvų ir abrikosų.

Lėtinis gastritas sumažėjus sekreto rūgštingumui.

Draudžiama valgyti:

ruginę ir kitokią šviežią duoną, pagerintos ir sluoksniuotos tešlos gaminius, pieniškas, žirnių, kviečių, pupelių sriubas, riebią mėsą, žuvį, kietai išvirtus kiaušinius, svogūnus, ridikus, ridikėlius, saldžiuosius pipirus, agurkus, griežčius, česnakus, grybus, rūkytus ir sūdytus gaminius, marinatus, konservus, aštrius ir riebius patiekalus, garstyčias, krienus, pipirus, grūdėtus arba turinčius storą žievelę vaisius ir uogas.

Sveika valgyti:

padžiovintą kvietinę duoną, iškeptą iš aukščiausios ir pirmos rūšies miltų, nepagerintos tešlos bandeles ir sausainius, daržovių nuovire arba liesame mėsos ar žuvies sultinyje išvirtas sriubas, įvairių kruopų (išskyrus kviečius) košes, virtus makaronus, vermišelius, pagamintus iš aukščiausios rūšies miltų, bulves, aguročius, morkas, burokėlius, žiedinius kopūstus, petražolių, krapų, salierų lapus, kefyrą, pasukas ir kitus rūgštaus pieno produktus.

Dietologo patarimai.

Ši dieta tinka esant nestipriam gastrito paūmėjimui. Šiuo atveju galima valgyti ne tik pertrintą ir virtą maistą, bet ir apkeptą ar net keptą (tik ne paskrudintą). Daržoves geriausia pertrinti arba labai smulkiai supjaustyti. Gaminant agurkų sriubą, vietoje raugintų agurkų geriau naudoti jų sūrymą.