Priešinės liaukos adenoma

Priešinės liaukos adenoma

2005 Vas 03
 Daugeliui vyrų kartais netgi gana jauname amžiuje priešinės liaukos (prostatos) adenoma sukelia labai rimtų sveikatos problemų ir iš esmės pakeičia jų gyvenimą

Prostatos adenoma priskiriama prie ligų, paveikiančių žmogaus intymiojo gyvenimo sferą.

Visais žmonijos civilizacijos vystymosi etapais šis vyrų organas kėlė didžiulį gydytojų ir žynių susidomėjimą.

Didieji filosofai, pavyzdžiui, Sokratas, yra pasakęs nemažai pajuokiamų frazių apie vyrų pasitenkinimą, jaučiamą šlapinantis arba diskomfortą, kurį sukelia prostatos ligos.

Vyrui senstant, priešinės liaukos patologijos bei veiklos sutrikimai apima vis didesnę žmogų kankinančių negalių dalį.

Tai susiję pirmiausia su tuo, kad metams bėgant šiuolaikinio vyro lytinių hormonų aktyvumas labai sumažėja. O hormonų veiklos aktyvumo sumažėjimas, be abejo, sukelia gana nemalonias pasekmes.

Kas yra priešinė liauka ir kokias funkcijas ji atlieka vyro organizme?
Ką reiškia terminas “priešinės liaukos adenoma”?

Priešinė liauka, arba prostata, - tai organas, esantis apatinėje mažojo dubens dalyje, po šlapimo pūsle. Ji yra subrendusio kaštono dydžio; suaugusio vyro prostata sveria apie 20 g.

Priešinėje liaukoje gaminasi svarbios spermos sudėtinės dalys. Šis organas tarsi pasaga apgaubia šlaplę prie pat šlapimo pūslės kaklelio.

Prostatos adenoma vadinama gerybinė priešinės liaukos hiperplazija (išvešėjimas); tai yra tarp šiuolaikinių vyrų labiausiai paplitusi urologinė liga.

Liaukoje susidaro nedideli mazgeliai arba vienas mazgas, kuris, pamažu didėdamas, vis labiau spaudžia uretrą (šlapimkanalį). Toks mazgelis visada būna tik gerybinis, niekada nemetastazuoja - tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp prostatos adenomos ir vėžio. Priešinės liaukos adenomai būdingas palaipsnis vystymasis su didėjančia simptomatika.

Šiuo metu moderniosios tradicinės medicinos atstovai yra linkę manyti, jog prostatos adenoma - tai vyrų klimakso išraiška; tačiau akivaizdu, kad šia liga suserga toli gražu ne visi vyrai.

Priešinei liaukai išvešėjus, jos daromas spaudimas trukdo šlapimui išbėgti ir dirgina šlapimo pūslės ištuštinimą kontroliuojančius nervus. Todėl šlapimo pūslės raumenims reikia labiau įsitempti, kad jie pajėgtų išvaryti šlapimą pro susiaurėjusį šlaplės kanalą.

Nuo tokios įtampos šie nervai galiausiai pavargsta, pūslė lieka pilna ir iš jos visą laiką po truputį varva. Be to, šlapimo pūslės raumenys, kovodami su susiaurėjusios šlaplės pasipriešinimu, taip nuvargsta, kad vyrai net ir naktį po kelis kartus prabunda šlapintis.

Tačiau šioje stadijoje pūslė dar ištuštinama iki galo. Vėliau, kai išbėga jau ne visas šlapimo pūslės turinys, negalavimų padaugėja. Kadangi pūslė būna nuolat pripildyta, išsivysto šlapimo nelaikymas, jis visą laiką varva laukan. Ilgainiui besitvenkiantis šlapimas ima kenkti inkstams, ir visam organizmui ima grėsti vidinis apsinuodijimas. 

Paprastai priešinės liaukos adenoma vystosi lėtai ir, kaip rodo praktika, šios ligos simptomai pasireiškia tik tada, kai labai išvešėjusi prostata ima nebeleisti normaliai pasišalinti šlapimui iš šlapimo pūslės. Būtent šios ligos stadijos metu vyrai kreipiasi į urologą.

Tad reikia pabrėžti, jog pats subtiliausias ir beveik nepastebimas prasidėjusio prostatos išvešėjimo simptomas yra tas momentas, kai vyras pajunta, jog šlapinimasis jam nebeteikia tokio malonumo kaip anksčiau, ypač esant perpildytai šlapimo pūslei. Tai ir yra “pirmasis skambutis”, reiškiantis, jog jums būtina kreiptis į urologą, atlikti tyrimą ultragarsu bei priešinės liaukos sekreto tyrimus.

Deja, visi medikamentiniai priešinės liaukos išvešėjimo gydymo metodai yra veiksmingi tik pirmosiomis šios ligos stadijomis. Pradinėje prostatos didėjimo stadijoje ligonio būklei pagerinti dažnai pakanka gamtinių gydomųjų priemonių.

Rekomenduojama vartoti moliūgo sėklas ir kitus vaistinguosius augalus, tačiau tai yra greičiau profilaktikos, o ne gydymo priemonė. Jeigu šlapimo pūslėje atsiranda liekamojo šlapimo, gydytojai paprastai rekomenduoja operuotis, kad nekiltų gyvybei pavojingų komplikacijų.

Per prostatos operaciją pašalinamos išvešėjusios liaukos dalys. Vadinamojoje trečiojoje prostatos padidėjimo stadijoje, kai susitvenkęs šlapimas jau gali apnuodyti visą organizmą, chirurginė operacija - vienintelė išeitis. Jos neatlikus, paprastai nepiktybinis auglys gali imti rimtai grėsti paciento gyvybei.
Rekomenduojame keletą liaudies medicinos receptų, padėsiančių gydyti prostatos adenomą ir sumažinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia išvešėjusios priešinės liaukos užspausto šlapimkanalio nepraeinamumas.

- Jei prostata padidėjusi, sunku šlapintis, sudirginta šlapimo pūslė, reikia kasdien tris kartus per dieną suvalgyti po šaukštą lukštentų moliūgo sėklų, sumaišytų su obuolių tyre, pienu, dribsniais ar jogurtu. Moliūgo sėklas galima vartoti ir didesniais kiekiais, tačiau prieš tai rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

- Sumaišyti 50 g dirvinio asiūklio žolės ir 50 g kadagio uogų. Vieną valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, uždengus leisti pastovėti, kol atvės, ir nukošti. Visą gauto nuoviro kiekį po truputį išgerti pirmoje dienos pusėje. Ši priemonė palengvina šlapinimąsi, neleidžia šlapimui kauptis pūslėje.

- Du arbatinius šaukštelius ožkarožės žolės užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10 minučių, kad prisitrauktų. Gerti kasdien (gydymosi kursas paprastai trunka dvi savaites). Gydantis šia priemone nedera pamiršti, jog ilgai vartojama ožkarožės arbata gali sudirginti skrandį bei žarnyną.

Jeigu porą savaičių pavartojus šiuos liaudiškus vaistus vis dar jaučiate prostatos sutrikimus, atlikite tokį visiškai nesudėtingą testą. Jums tereikia atsakyti (be abejo, sąžiningai!) į šiuos klausimus:
Ar keliatės šlapintis kelis kartus per naktį?

Ar šlapindamiesi jaučiate įtampą?

Ar pastaruoju metu susilpnėjo šlapimo srovės stiprumas?

Ar nusišlapinę jaučiatės taip, lyg šlapimo pūslė nebūtų visiškai tuščia?
Jeigu bent į tris iš šių keturių klausimų atsakėte teigiamai, nedelsdami kreipkitės į urologą.