Pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę

Pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę

2015 Sau 01
Ištikus astmos priepuoliui, svarbu nepanikuoti ir skubiai suteikti pirmąją pagalbą šalia esančiam žmogui. Jeigu dusulys būna kartu su švilpimu, žmogui būna sunku iškvėpti, jį vargina dirginamasis kosulys.    

Pacientą reikia pasodinti, atsegti kūną aptempiančius drabužius ir pirmiausia nuraminti, kad nesijaudintų. Labai gerai, jeigu žmogus turi pasiėmęs su savimi vaistų nuo bronchinės astmos. Tada neskubant juos išimti ir duoti pacientui išgerti arba įpurkšti. Kol žmogus nusiramins, jį kalbinti, raminti.

- Žmogui netekus sąmonės, reikia jį paguldyti ant šono ir stebėti, kad jis neapsiverstų ant nugaros ar pilvo. Būtina skubiai iškviesti “Greitąją pagalbą”. 

- Jeigu žmogus nekvėpuoja, yra blyškus, mėlynuoja, pirmiausia reikia jo galvą atlenkti atgal ir pažiūrėti, ar burnoje nėra kokio svetimkūnio (jeigu yra, išimti). Jeigu žmogus nepradeda kvėpuoti, tuomet jam reikia pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną.

Suaugusiesiems per minutę reikia įpūsti oro 15 kartų, vaikams - 30 kartų, o naujagimiams - 40 kartų. 

- Kraujuojant iš žaizdos, pirmiausiai reikia pakelti sužeistą kūno dalį ir užspausti kraujagyslę, kuria atiteka kraujas.

Įsidėmėtina, kad užspausti galima tik vidinį žąsto paviršių ir kirkšnį. Ant sužeistos vietos patartina uždėti spaudžiamąjį tvarstį, kad sustotų kraujavimas.

Spaudžiamasis tvarstis yra dedamas taip:
ant žaizdos uždėto sterilaus tampono yra uždedamas neatidarytas tvarsliavos pakelis ir tvirtai pritvirtinamas trikampe skarele.
Svarbu, kad būtų normaliai apčiuopiamas pulsas. 

- Paspringimo atveju pirmiausiai reikia apžiūrėti burnos ertmę ir išimti svetimkūnį.

Priklausomai nuo paspringusiojo - vaiko ar suaugusio žmogaus - ūgio bei svorio, jį reikia sulenkti taip, kad viršutinė jo kūno dalis pasilenktų žemyn, ir tuomet delnu 4-6 kartus greitai suduoti tarp menčių.

Beje, tuoj pat reikia iškviesti gydytoją. Puiku, jeigu tą gali padaryti kitas žmogus. 

- Jeigu į burnos ertmę ar ryklę įgėlė vabzdys, reikia tuoj pat iškviesti “Greitąją pagalbą”. Tuo metu patartina čiulpti ledo gabalėlį arba uždėti jį ant įgėlimo vietos. Dar galima gargaliuoti šaltu vandeniu. Ligonį tokiais atvejais reikia raminti, nepanikuoti. 

- Jeigu dėl labai karšto oro žmogų ištiko šokas, pirmiausia jį reikia nunešti į pavėsį ir pakelti kojas aukštyn. Jeigu žmogų krečia šaltis, patartina jį apdengti, duoti atsigerti sūdyto vandens arba arbatos (1 arbatinis šaukštelis druskos 1 litrui vandens).

- Patyrusiam elektros srovės smūgį žmogui reikia kuo skubiausiai iškviesti “Greitąją pagalbą”. Jokiu būdu negalima liesti nukentėjusiojo, kol neišjungta elektros srovė.

Šoko atveju ligonį reikia paguldyti ant nugaros ir pakelti jo kojas 30 laipsnių į viršų. Sąmonės netekusį žmogų reikia paguldyti ant šono.

- Nusiplikymo atveju reikia tuojau pat nuvilkti šlapius, karštus drabužius. Pakenktas odos dalis bent 20 minučių patartina palaikyti po šalto vandens srove arba uždėti šaltą rankšluostį.

Įsidėmėtina, kad ant žaizdų jokiu būdu negalima dėti sviesto, aliejaus, miltų, alkoholio, jų negalima tepti jokiais tepalais.

- Apsinuodijimo atvejais reikia tuoj pat iškviesti “Greitąją pagalbą”, o per tą laiką, kol atvažiuos, patartina sekti kvėpavimą ir tikrinti pulsą.

Reikia neišmesti nuodų likučių ar to, ką išvėmė apsinuodijęs žmogus, nes visa tai gali padėti nustatyti apsinuodijimo rūšį.

- Jeigu žmogus sušalo, pirmiausia reikia patikrinti jo pulsą ir žiūrėti, kaip jis kvėpuoja. Nuvilkus šlapius drabužius, pakeisti juos sausais, apkloti šiltomis antklodėmis, duoti gerti šiltų gėrimų, bet jokiu būdu ne alkoholio.

Įsidėmėtina, kad sušalusiam žmogui negalima leisti užmigti, reikia, kad padirbėtų jo raumenys.

Taip pat negalima maudytis karštoje vonioje ar po karštu dušu. Žinoma, suteikus pirmąją pagalbą, reikia iškviesti “Greitąją medicinos pagalbą”.

Įvykus bet kokiam atsitikimui, labai svarbu nepanikuoti ir suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą.