Dar vaikystėje įsisąmoninti bendravimo įgūdžiai jam bus neįkainojama vertybė visą gyvenimą.

Padėkite vaikui suvokti užuominas
Ketverių metukų Sandra lankė vaikų darželį - be jos, grupėje buvo dar keletas vaikų. Vieną rytą motina pastebėjo, kaip duktė stengiasi draugams papasakoti apie savo katiną, tačiau šie nesiklauso ir žaidžia toliau. Motina nusiminė, kad dukrai jau nebe pirmą kartą nepavyksta sudominti savo draugų.

Kai kurie vaikai bendraudami sunkiai pajunta užuominas, ir čia tėvai turėtų jiems padėti.

Paprastais žodžiais pasikalbėkite su vaiku apie jų bendravimą su draugais.
Pavyzdžiui, Sandros motina galėtų dukters paklausti: “Ar draugams patiko tavo pasakojimas apie katiną?” Ji galbūt atsakys: “Nežinau.” Motina galėtų tęsti: “Na, ar jie klausėsi tave apsupę?” Kai Sandra prisimins, kad taip nebuvo, motina galėtų sakyti: “Pagalvokime, ką daryti kitą kartą, kai pastebėsi, kad draugai tavęs nesiklauso.”

Tikslas - paskatinti vaiką pastebėti, kaip kiti reaguoja, kokie signalai rodo, kad pastangos neveiksmingos. Paskui galima kartu patyrinėti, kaip panašią situaciją ateityje pakreipti į gerąją pusę.
Pvyzdžiui, Sandrai motina galėtų patarti kalbant žiūrėti vaikams į akis. 
 

Skatinkite įsijausti į kito padėtį 
Penkiamečiai vaikai kieme žaidė futbolą. Saulius gavo kamuolį ir turėjo gerą progą įmušti įvartį, tačiau suklydo ir nepataikė. Jam aiškiai buvo gėda prieš draugus. “Aš niekam tikęs”, - liūdnai prasitarė jis, po rungtynių atsisėdęs ant suolelio šalia savo draugo Mariaus. Nekreipdamas dėmesio į Sauliaus liūdesį, Marius atsakė: “Aš žaidžiau puikiai!”. Netoliese sėdintis Mariaus tėvas pyktelėjo ir subarė sūnų, kad šis nejautrus savo draugui.
Tėvo reakcija buvo suprantama: daugeliui tėvų nepatiks, jei jų vaikas pasirodys nejautrus kitiems. Tačiau tėvui subarus, Saulius nepralinksmėjo, o svarbiausia - ir Marius tikriausiai nieko nepasimokė.

Draugus traukia tie vaikai, kurie sugeba įsijausti į kitų bendraamžių būseną. Bet su šiuo socialiniu įgūdžiu negimstama - jo reikia mokytis.

Mariaus tėvas neturėjo pykti - geriau būtų buvę paprašyti vaiką įsijausti į kito padėtį: “Mariau, jei tu nepataikytum, o Saulius pradėtų girtis, ką tu jaustum?” Kai vaikas pagalvos, galima tęsti: “Vadinasi, Saulių tuo metu reikėjo padrąsinti. Jei kitą kartą taip atsitiks, ką tu sakysi?” 
 

Netoleruokite žiauraus elgesio
Grįžęs iš mokyklos, Mindaugas papasakojo nemalonią istoriją. Per pertrauką trys berniukai užpuolė jo klasės draugą, nuėmė jam akinius ir mėtė po kiemą.

Mindaugas užpuolime nedalyvavo, bet kartu su kitais vaikais stebėjo ir juokėsi.

Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti vaikui, kad toks elgesys nepriimtinas: “Negalima skaudinti kitų žmonių ir juoktis iš kito nelaimės.”

Kartais iš aplinkos vaikai perima visai priešingą požiūrį - juokiesi iš kitų, vadinasi, esi “šaunus”. Todėl perteikti bendravimo vertybes ypač reikalinga.

Galima patarti vaikui, kaip ateityje pasipriešinti panašiam elgesiui. 
 
Dalyvaukite sprendžiant bendravimo problemas 
Vaikai renkasi draugus, su kuriais jiems patinka leisti laiką. Bet yra ir kita draugystės pusė: kadangi draugai kartu praleidžia daug laiko, daugiau pasitaiko ir konfliktų.

Mokėjimas spręsti konfliktus yra svarbus socialinis įgūdis, kurį vaikai turėtų perprasti kuo anksčiau.

Srendžiant nesutarimus derybomis, vaikui svarbu suprasti, ko nori draugas ir ko siekia jis pats. Jums padedant, vaikas gali tai suprasti. Tarkime, jūsų 4 metukų duktė pareina iš kiemo ir sako: “Daugiau nežaisiu su Irena - ji visada nurodinėja, ką turiu daryti.

” Neverta stengtis pateisinti Irenos elgesį arba pritarti vaikui, kad tikrai niekas su ja nežais. Geriau atidžiai išklausykite vaiko pasakojimą, išsiaiškinkite visas smulkmenas.

Kalbėdamiesi su vaiku, paieškokite paprastų kompromisų, kaip buvo galima išspręsti konfliktą.

Leiskite pasirinkti draugus
Vaikai, kaip ir suaugusieji, vienus žmones mėgsta labiau, kitus - mažiau. Kada nors jūsų vaikas gali nuspręsti, kad jis nenori draugauti su kažkuriuo bendraamžiu.

Padrąsinkite vaiką kalbėti, kodėl jis nori nutraukti draugystę. Galite paklausti, ką jis padarė, kad tą draugystę išsaugotų. Tarkime, jis sakys: “Siūliau, kad tą žaidimą pradėtume paeiliui...”, “Pasakiau, kad visai nejuokinga, kai jis taip dažnai mane pašiepia...”.

Čia jau jūsų eilė pritarti vaikui: “Suprantu, tu tikrai stengeisi. Taip, gal ir geriau jums kurį laiką nesusitikinėti.”

Su vaikais dažniausiai taip ir būna - draugystė nenutrūksta, tik įsiterpia savaitės, mėnesio ar net metų pertrauka. Per tą laiką pasikeičia požiūriai, atsiranda nauji bendravimo įgūdžiai, ir draugystė gali atsinaujinti.

Svarbu, kad vaikas suprastų, jog turi pasirinkimo teisę - tai sumažina nerimą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.