Nešiodama ant rankų savo kūdikėlį, mama atkreipia jo dėmesį šypsodamasi, tardama įvairius žodžius, dainuodama, nuolat žaisdama. Visa tai veikia vaiko klausą, regėjimą.

2-3 mėnesių kūdikiai daug juda, tačiau jų judesiai nekoordinuoti, garsai trumpi.

3 mėnesių vaikas žvilgsniu jau ieško motinos, pamatęs ją, šypsosi, reaguoja garsais, rankų, kojų judesiais.

Vaikui augant, bręstant, kartu bręsta ir smegenų centrai.

Centrinė kalbos aparato dalis galvos smegenyse glaudžiai susijusi su valdančiosios kairės ar dešinės rankos, klausos, regėjimo analizatoriais. Todėl nepaprastai svarbu lavinti rankų pirštų judesius.

Įrodyta, kad treniruojant pirščiukų judesius, balso reakcijos vystosi ne tik intensyviau, bet jos yra daug tobulesnės. Lavinti galima pradėti nuo 2-3 mėnesių. Tai pasyvus pirščiukų sulenkimas ir atlenkimas, jų galiukų trynimas.

4-5 mėnesių amžiaus vaikui pirštų galiukus patrinkime šepetėliu.

Nuo 6-8 mėnesio galima aktyviau treniruoti: mokyti rinkti didesnius, o paskui ir mažesnius ryškius žaislus. Po to maustyti bokštelius, statyti kaladėles, dėlioti mozaikas, žaisti “Lego”.

Mažas vaikelis pirmąjį kalbos etapą pradeda riksmu.

Čiulpdamas krūtį, traukia pieną, lavina žandikaulius, mankština liežuvį.

2-3 mėnesių amžiaus kūdikis pradeda “guguoti”: vyksta garsinės artikuliacijos “paruošiamieji darbai”.

5-7 mėnesių kūdikis jau taria daug garsų, panašių į skiemenis. Vaikutis tada žaidžia ne tik kojytėmis, rankytėmis, bet ir džiaugiasi savo paties tariamais garsais.

Taigi, bendras judesių vystymasis ankstyvoje vaikystėje būtinas ir kalbos formavimuisi.

Fiziškai silpnesni vaikai, kurie mažiau juda, vėliau pradeda ir kalbėti.

Kalba vystosi palaipsniui. Kol vaikas dar nekalba, jis girdi suaugusiųjų kalbą, mato kalbančiojo veidą, seka jo mimiką, pradeda suprasti, t.y. vystosi vaiko vidinė kalba.

Pirmieji žodžiai pasakomi dažniausiai stipriai susijaudinus, žaidžiant arba ko nors labai norint.

Sulaukus 12-15 mėnesių amžiaus baigiasi fiziologinis nebylumas. Tokio vaiko žodžių reikšmė labai plati, nes vaikas jais vadina ne tik daiktus, bet ir su jais susijusius veiksmus. Pvz., “te-te” gali reikšti ir tėtę, ir katę, ir atsisveikinimą. Paprašytas vaikas jau gali atlikti nesudėtingus įpareigojimus, veiksmus.

Kitaip elgiasi vaikai, su kuriais mažai bendraujama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jie sėdi vietoje, žaidžia su žaislu. Paprašius žaislo neduoda, nes nesupranta, ko iš jų norima, net nereaguoja į žodžius, nevykdo nurodymų. Tokiu atveju vaiko elgesiui vadovauti sunkiau.

Kalbos vystymąsi sutrikdo:
fizinis nusilpimas, protinis atsilikimas, gomurio plyšimas, netaisyklingas žandikaulių sukandimas, dantų ir žandikaulių deformacija, trumpas poliežuvio raištis ir kt.

Pašalinus kalbos padargų defektą, tenka imtis kalbos mokymo.

Pastebėjus vaiko kalbos sutrikimų, rekomenduojama kreiptis į logopedą, kuris patars, nurodys, kaip pašalinti kalbos trūkumus.