Antraip, išalkę galite prikimšti skrandį menkaverčio kaloringo maisto (sumuštinių, pyragaičių), kenkiančio jūsų skrandžiui ir figūrai.

Kai kurios moterys kartkartėmis kruopščiai laikosi dietologų patarimų - valgo tik naudingus produktus, suskirsčiusios juos mažomis porcijomis, ir tarp valgymų nedaro didelių pertraukų. Deja, dauguma jų sugeba taip maitintis tik laisvadieniais. Darbo dienomis vienos be paliovos ką nors kramsnoja (šokoladą, sausainius), kitos - visą dieną alksta, o vakarais persivalgo. Ir visos dėl to labai kremtasi. Todėl dirbančioms moterims rekomenduojama laikytis tam tikrų mitybos taisyklių.

Pirmiausia reikia kiekvieną dieną sočiai papusryčiauti. Sotūs pusryčiai aprūpina energija visai dienai, todėl vėliau užtenka tik užkąsti. O užkąsti būtina kas 2,5-3- valandas.
Dažnai valgant, nekamuoja alkis, todėl niekada nepersivalgoma.
Valgant reikia labai kruopščiai kramtyti maistą. Artėjant pietums, reikia išgerti stiklinę vandens, o likus 10 minučių iki jų, galima suvalgyti kokių nors vaisių, išskyrus bananus.
Per dieną reikia išgerti mažiausiai 2 l vandens. Geriausia 1 stiklinę išgerti prieš pusryčius, 2 - iki priešpiečių, 2 - prieš pietus, 2 - iki pavakarių ir 1 - prieš vakarienę.
Po valgio bent 1 valandą reikia nieko negerti.

Tokios yra svarbiausios taisyklės, bet negalima pamiršti ir kitų. Labai svarbu teisingai pagaminti ir supakuoti maisto produktus, pasiimamus į darbą. Darbe maistas laikomas maždaug kambario temperatūroje, todėl jame gali sparčiai daugintis bakterijos. Kad jis ilgiau negestų, reikia gaminti švariomis rankomis, švariais įrankiais ir sudėti į kruopščiai išplautus indelius.
Karštą maistą geriausia dėti į termosą, o sumuštinius - suvynioti į specialų popierių ir gerai atšaldyti (mėsainius galima net sušaldyti).
Jeigu darbe yra mikrobangų krosnelė, galima visus produktus sušaldyti, o prieš pietus - pakaitinti.

Svarbu, kad maiste būtų visų organizmui būtinų medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos. Iš riebalų labiau rekomenduojami nesotieji, kurių yra riešutuose, augaliniuose aliejuose, o ne sotieji, kurių gausu svieste, mėsoje. Į racioną rekomenduojama įtraukti: ruginę duoną, ryžius, obuolius, bananus, agurkus, pomidorus, virtus burokėlius, kopūstus, riešutus, morkas, džiovintus vaisius, neriebią mėsą bei žuvį, neriebius pieno produktus.

Norint organizmą aprūpinti visomis būtinomis medžiagomis, nebūtina į darbą keliauti su puodais ir didžiuliais krepšiais.

Pavyzdžiui, priešpiečiams užtenka pasiimti stiklinę neriebaus kefyro, riekę duonos ir kokį nors vaisių; 40 g riešutų, 2 raguolius, vaisių; 50 g kokių nors džiovintų vaisių; bananą, obuolį, traškų raguolį.

Pietums tinka riekė juodos duonos, truputis žalių ar virtų daržovių, gabalėlis neriebios mėsos arba paukštienos, keletas džiovintų petražolių ar krapų lapelių - šiame maiste yra pakankamai baltymų, sudėtingųjų angliavandenių, ląstelienos ir palyginti mažai riebalų. Jeigu yra mikrobangų krosnelė, galima pietums pasiimti plaktos kiaušinienės su daržovėmis, plokštainio ar apkepo. Tokį maistą geriausia laikyti supakuotą, o prieš valgymą pašildyti. Turint specialų termosą, galima į darbą atsinešti net troškinio.

Kad organizmas geriau pasisavintų maistą, reikia valgyti ramiai, neskubant, negalvojant apie darbą, kitaip maistas blogai sukramtomas ir sunkiau pasisavinamas. Be to, reikia valgyti saikingai, nes persivalgius būtų sunku dirbti. Kad nekamuotų alkis, reikia prieš pietus suvalgyti obuolį ar apelsiną. Beje, taip naudinga daryti prieš kiekvieną valgį, net valgant namie.