Mokslininkų teigimu, dauguma žmones kamuojančių ligų yra priklausomos nuo genų. Prie tokių nepriskiriamos, tarkim, trauminės. Ir tai sąlyginai, nes nusilaužti koją arba nusiplikyti verdančiu vandeniu galima dėl įgimto judrumo ar smalsumo.

Paveldimos ligos

Yra nemažai ligų, kurios išsivysto būtent dėl DNR pažeidimo. Jos neišvengiamos.  Bet daugumos ligų išsivystymas priklauso ne vien nuo genų, bet ir nuo aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, opaligė, kurią gali sukelti tam tikros bakterijos, dažniausiai išsivysto tuomet, kai yra paveldėtas polinkis šiai ligai. Ir kuo artimesni giminaičiai sirgo tokiomis ligomis, tuo didesnė tikimybė jas paveldėti.

Ar paveldėta liga žmogus susirgs, ar visiškai jos išvengs, neretai priklauso tik nuo jo paties gyvensenos ir dėmesio savo sveikatai. Todėl labai svarbu žinoti, kaip kuriai ligai užkirsti kelią. 

Hipertenzija

Jeigu vienas iš jūsų tėvų arba abu serga hipertenzija, yra didelė tikimybė ja susirgti ir jums, nes organizme tikriausiai yra genų, lemiančių kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus. Jų žalingą poveikį gali sustiprinti stresai, alkoholis, nikotinas, kofeinas, druskos perteklius maiste. Siekdami išvengti hipertenzijos, venkite visų pavojingų veiksnių. Be to, stenkitės nenutukti. Savo svorį, išreikštą kilogramais, padalykite iš ūgio, išreikšto metrais, pakelto kvadratu. Jeigu gausite daugiau negu 25, vadinasi, jau turite antsvorio, kuris kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Paskubėkite jo atsikratyti.

Išeminė širdies liga

Ši liga paprastai išsivysto esant kraujyje cholesterolio pertekliui. Laimei, gana retai kol kas pasitaiko neišgydoma hipercholesterinemija, kurią sąlygoja mutavęs genas. Dažniausiai cholesterolio perteklių lemia keletas pakitusių genų, iš kurių kiekvienas savaip kenkia kraujagyslėms. O jų kenksmingą poveikį sustiprina riebus maistas, cigaretės, kava ir hipodinamija.

Jei norite išvengti šios pavojingos ligos, pakoreguokite savo mitybą ir gyvenseną: sportuokite, maitinkitės liesesniu maistu, nevenkite daržovių ir vaisių, dažniau valgykite žuvies (ypač lašišos, tuno), kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, ar bent vartokite žuvų taukus.

Cukrinis diabetas

Kad gliukozė virstų energija, būtinas insulinas. Stingant šios medžiagos, kraujyje kaupiasi cukrus. Jeigu taip atsitinka dėl insuliną gaminančios kasos veiklos sutrikimo, išsivysto vadinamasis 1-ojo tipo cukrinis diabetas, o jei dėl specialių baltymų receptorių, pasisavinančių šį hormoną, trūkumo ląstelėse - 2-jo tipo. Abiejų tipų diabetas gali būti paveldimas, tačiau 2-asis išsivysto dažniau ir neretai - dėl netinkamos mitybos.

Cukrinis diabetas labai padidina tikimybę susirgti išemine širdies liga, hipertenzija, inkstų ligomis. Tad jei esate iš prigimties linkę sirgti 2-ojo tipo diabetu, nevenkite fizinės veiklos, kuri reikalauja daug energijos ir kartu padidina organizmo jautrumą insulinui. Be to, stenkitės nenutukti: venkite saldumynų, miltinių patiekalų, riebaus maisto. Nuo 45-ųjų gyvenimo metų reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje.

Alzheimerio liga

Kai kurių žmonių smegenų audiniuose senstant pradeda kauptis baltymas amiloidas, kuris ilgainiui susilpnina atmintį, sutrikdo orientaciją ir galop sukelia senatvinę demenciją. Šį pavojingą procesą skatina neracionali mityba.

Jeigu jūsų pirmtakus kamavo ši liga, pradėkite savo smegenimis rūpintis jau nuo 30-ųjų gyvenimo metų. Valgykite vitaminingą maistą. Ypač rūpinkitės, kad organizmui nestigtų vitaminų B12, B6, E ir C. Kartkartėmis pavartokite polivitaminus ir biologiškai aktyvius papildus. Artėdami prie 50-ųjų gyvenimo metų pradėkite tikrinti savo atmintį.

Opaligė

Manoma, kad paveldimas polinkis ne opaligei, o padidėjusiam skrandžio sekreto rūgštingumui, dėl kurio gali išsivystyti ši liga. Negana to, kad rūgštis žaloja skrandžio sieneles, ji dar atveria kelią ir opaligę sukeliančiai Helicobacter pylori bakterijai.

Opaligei išsivystyti nemažai įtakos turi nuolatinė emocinė įtampa ir stresai. Todėl paveldėję polinkį šiai ligai stenkitės išmokti atsipalaiduoti ir greitai nuslopinti neigiamas emocijas. Be to, nepiktnaudžiaukite aštriu maistu, alkoholiu, nerūkykite, nevartokite aspirino ir kitų skrandžiui kenkiančių vaistų. Apsilankykite pas gydytoją, kad patikrintų, ar nesate užsikrėtę Helicobacter pylori. Jei tyrimai parodys, kad esate ja užsikrėtę, suvartokite visus gydytojo paskirtus vaistus.

Storosios žarnos vėžys

Tam tikri genetiniai pokyčiai gali lemti polinkį į storosios žarnos auglius. O dažnai vartojamas alkoholis gali 3 kartus padidinti jų išsivystymo tikimybę.

Jei kuris nors iš artimųjų serga arba sirgo storosios žarnos vėžiu, nuo 40-50-ųjų gyvenimo metų pradėkite reguliariai lankytis pas proktologą dėl žarnyno būklės patikrinimo ir stenkitės nesudaryti palankių sąlygų šiai ligai vystytis: venkite alkoholinių gėrimų, valgykite daug vaisių bei daržovių ir kasdien išgerkite mažiausiai 250 ml neriebaus pieno, kuriame esantis kalcis, pasak mokslininkų, neleidžia vystytis šios rūšies augliams. Kartkartėmis galite pavartoti kalcio preparatų.

Prostatos vėžys

Prostatos vėžį galima paveldėti iš tėvo ar senelio. Tad jei bet kuriam giminaičiui teko gydytis šią ligą, būkite labai budrus: valgykite pomidorus, kuriuose esantis likopenas saugo šią liauką, rūpinkitės, kad organizmui nestigtų vitamino E, aktyviai kovojančio su laisvaisiais radikalais. Nuo 40-45-ųjų gyvenimo metų reguliariai lankykitės pas gydytoją dėl prostatos patikrinimo.

Sėklidės vėžys
Sėklidžių vėžiu dažniausiai suserga 20-30 metų vyrai, ypač paveldėję polinkį į šią ligą. Todėl jos saugotis reikia nuo jaunumės. Net jei niekas iš artimųjų nesirgo šia liga (juolab jeigu sirgo), kiekvieną mėnesį tikrinkite savo sėklides: čiuopkite jas ieškodami nelygumų, sukietėjimų, formos ir dydžio pokyčių. Radę jų, skubėkite pas specialistą, kad nustatytų, ar nepavojingi. Anaiptol ne kiekvienas pakitimas yra vėžio požymis, bet delsti neverta.