Juk būtent vien dėl neteisingos mitybos gali kamuoti toksikozė, įvykti persileidimas, sutrikti vaisiaus vystymasis ir net gimti nesveikas kūdikis...

Kaip turi maitintis nėščia moteris, kad išvengtų visų šių blogybių?

Daugelis moterų nėštumo periodu negauna pakankamai maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų.

Bet bene blogiausia būna tada, kai nėščios moters racione stinga jodo. Šio mikroelemento poreikis nėštumo periodu padidėja keletą kartų, o jo trūkumas po gimdymo neretai sukelia skydliaukės ligas.

Jodas būtinas ir normaliai vaisiaus skydliaukės veiklai: nuo jos tiesiogiai priklauso augimas, centrinės nervų sistemos formavimasis, endokrininės funkcijos, visavertis būsimojo kūdikio fizinis ir intelektualinis vystymasis.

Skydliaukės patologija pirmojoje nėštumo pusėje skatina sunkios ankstyvosios toksikozės, pasireiškiančios nepaliaujamu vėmimu, vystymąsi, o antrojoje pusėje - placentos nepakankamumą ir toksikozę, pasireiškiančią arterinio spaudimo padidėjimu, inkstų veiklos sutrikimu, tinimais, šlapime atsiradusiais baltymais.

Nemalonumų galima išvengti visą nėštumo ir laktacijos periodą vartojant kalio jodido preparatus ir reguliariai valgant žuvį bei jūros produktus. Žuvis aprūpina nėščiosios organizmą polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, kurios normalizuoja širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą ir apsaugo nuo toksikozės.

Kad neišsivystytų mažakraujystė

Pastaraisiais metais vis daugėja nėščių moterų, kamuojamų geležies trūkumo sukeltos anemijos. Ši problema taip pat atsiranda dėl neteisingos mitybos.

Geležies poreikis ypač padidėja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą, kai prasideda vaisiaus kraujodara ir padidėja kraujo kiekis moters organizme.

Geležies trūkumą kentusių moterų pagimdyti vaikai sunkiau prisitaiko prie aplinkos, gali būti susilpnėjęs jų intelektualinis vystymasis. Teisinga mityba ir geležies preparatų vartojimas nėštumo periodu apsaugo nuo anemijos ir palankiai veikia moters ir vaisiaus organizmą.

Organizmas lengviausiai pasisavina mėsoje, žuvyje bei paukštienoje esančią geležį.
Iš pieno produktų pasisavinti jam sunkiau. Šiam procesui įtakos turi keletas faktorių.
Pavyzdžiui, veikiant askorbino rūgščiai, pagerėja geležies pasisavinimas, suaktyvėja hemoglobino gamyba ir eritrocitų brendimas.

Nėščioji ir vitaminai

Nėščioms moterims paprastai stinga vitaminų. Joms ypač svarbūs B grupės vitaminai, vitaminas A ir folinė rūgštis.

Dalyvaudama eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gamyboje, folinė rūgštis puikiai reguliuoja kraujodarą ir padeda geležiai pasiskirstyti organizme.

Folinės rūgšties trūkumas sutrikdo vaisiaus formavimąsi, ir vėliau sukelia rimtų naujagimio centrinės nervų sistemos komplikacijų.

Daugiausia folinės rūgšties yra galvijų kepenyse, mėsoje, šviežiose daržovėse, žalumynuose, mielėse.

Kad susiformuotų sveika vaisiaus kaulų sistema, turi nestigti kalcio ir fosforo. Todėl nėštumo pradžioje šių elementų poreikis moters organizme padidėja beveik dvigubai.

Jeigu nėščiosios maiste nestinga kalcio ir fosforo, jai negenda dantys ir neretėja kaulų audinys.

Organizmas šiuos mineralus geriausiai pasisavina iš pieno produktų ir žuvies.

Pavyzdžiui, užtektų per dieną išgerti 1 litrą pieno.

Bet vartoti kalcio preparatus, nepasitarus su gydytoju, nevalia! Dėl kalcio pertekliaus gali pernelyg anksti sukaulėti vaisiaus kaukolė ir dėl to gimdamas jis gali patirti traumą.

Už kaulus atsakingas ir vitaminas D, kurio gausu jūrų žuvų kepenyse, piene, svieste, kiaušinių tryniuose.

Jeigu šio vitamino stinga (ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais), susiformuoja nestiprus vaisiaus kaulų audinys, kurį greičiau pažeidžia rachitas.

Mėsa - visaverčių baltymų šaltinis

Šiais laikais pasitaiko nemažai moterų, kurios visiškai nevalgo mėsos. “Aš vegetarė”, - teisinasi gydytojui.

Bet mėsoje yra daugiausiai visaverčių baltymų, būtinų vaisiaus kraujodarai, teisingai medžiagų apykaitai ir jo organizmo audinių ląstelių formavimuisi.

Tie baltymai būtini ir būsimosios mamos audinių bei ląstelių atsinaujinimui. Negalima nėštumo periodu laikytis dietos vien norint išsaugoti dailią figūrą, nes galima pagimdyti neišnešiotą, fiziškai silpną, nesveiką kūdikį.

Net religinės nuostatos nedraudžia nėščiai moteriai valgyti mėsą pasninko metu, tai argi galima jos atsisakyti vien dėl tariamo grožio?

Kita vertus, nėščiajai negalima ir persistengti.
Jai visiškai nebūtina ir net nenaudinga valgyti “už du”.

Nesubalansuota mityba ir persivalgymas skatina tukimą, o bandelės, tortai, makaronų gaminiai gali būti naujagimo diatezės priežastis. Dėl tų pačių priežasčių nėščiai moteriai nerekomenduojama valgyti ir riebų, keptą, aštrų, konservuotą maistą.

Jai būtina atsisakyti stiprios arbatos, kavos, kokakolos ir alkoholio. Net nedidelis kiekis šių gėrimų padidina spaudimą, sudirgina nervų sistemą, ir dėl to gali gimti pernelyg jaudrus kūdikis.

Antroje nėštumo pusėje reikia labiau riboti druskos kiekį, nes jos perteklius gali sukelti tinimus ir vėlyvąją toksikozę.

Per parą galima išgerti ne daugiau negu 1,5-2 l skysčių (įskaitant sriubas, sultis, pieną), o pasireiškus tinimams - ne daugiau negu 1-1,2 l.

Nėščia moteris turi valgyti įvairų, subalansuotą maistą. Ji turi maitintis 5-6 kartus per dieną. Ant jos stalo visada turi būti šviežių daržovių, vaisių, žalumynų, uogų, natūralių sulčių.

Ypač naudingos įvairios salotos, daržovių patiekalai (apkepai, kotletai, šiupiniai). Jie nelabai kaloringi, bet itin maistingi. Be to, augaliniame maiste yra daug ląstelienos, kuri pagerina virškinimą ir sustiprina žarnyno peristaltiką, o kartu apsaugo nuo vidurių užkietėjimo - itin dažno nėštumo periodu.

Be to, nėščioji turi kuo daugiau vaikštinėti gryname ore, ilsėtis ir nesijaudinti dėl menkniekių.