Nervų sistemos tipas - opaligės rizikos veiksnys

Nervų sistemos tipas - opaligės rizikos veiksnys

2004 Bal 25
Gydytojai seniai pastebėjo, kad opalige dažniau serga aukšti ir liesi žmonės, turinys siaurą krūtinės ląstą. Tokių žmonių vidaus organai yra įtempti, tarsi kabėtų, o kresnų žmonių - ramiai sau “guli” pilvo ertmėje. Įtemptiems organams sunkiau virškinti maistą, jie blogiau aprūpinami krauju ir mažiau reguliuojami skrandžio nervų. Vadinasi, greičiau išsivysto ir opaligė.

Pastebėta, kad opalige dažniau serga žmonės, turintys nestabilią nervų sistemą, nervingi, linkę į depresiją. Apie nervų sistemos nestabilumą byloja dažni veido paraudimai arba pablyškimai, gausus prakaitavimas, nuolat šąlančios galūnės ir kt.

Be abejo, negalima diagnozuoti, pasikliaujant vien išoriniais požymiais. Pasitaiko ir išimčių. Bet žmogaus išvaizda visada byloja apie vyraujantį nervų sistemos tipą, nuo kurio priklauso, ar žmogui lemta sirgti opalige ir, jei lemta, kurioje vietoje gali atsiverti opa.

Nervų sistemos tipai

Žmogaus organizmui vadovauja šios nervų sistemos dalys: centrinė (galvos ir nugaros smegenys) ir vegetacinė. Viena iš tų sistemų yra simpatinė, kita - parasimpatinė. Jos tarpusavyje nuolat “lenktyniauja”, darydamos visiškai skirtingą įtaką vienai ar kitai organizmo funkcijai. Būtent tas “lenktyniavimas” ir padeda organizmui normaliai funkcionuoti.

Kaip vegetacinė nervų sistema veikia skrandį?

Parasimpatinės sistemos funkcijos:

* Skatina skrandžio gleivinę išskirti daugiau rūgšties ir fermentų. Žodžiu, padidina skrandžio sekreto rūgštingumą.

* Pagreitina maisto apdorojimą skrandyje, todėl rūgštus jo turinys, nesuspėjęs “sušarmėti”, pernelyg greitai patenka į dvylikapirštę žarną ir ją sudirgina.

* Įtemptos skrandžio sienelės padidina vidinį spaudimą ir skatina tulžies išsiskyrimą į apatinę skrandžio dalį.
Visi minėti veiksniai skatina dvylikapirštės žarnos ir apatinės skrandžio dalies opaligės vystymąsi.

Simpatinės sistemos funkcijos:

* Atpalaiduoja skrandį.

* Sumažina rūgšties ir fermentų kiekį jo sekrete. Dėl to pablogėja virškinimas, o nepakankamai suvirškintas maistas skrandyje pradeda pūti.

Šie veiksniai skatina vidurinės ir viršutinės skrandžio dalies opaligės vystymąsi.

Normaliomis sąlygomis, esant simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrai, žmogus gražiai atrodo ir gerai jaučiasi. Bet dažniausiai viena iš jų linkusi vyrauti. Dėl to ir atsiranda problemų. Priklausomai nuo vyraujančios sistemos, žmonės skirstomi į keletą tipų: normotonikai, kurių abi sistemos veikia vienodai (rūgštingumas normalus, opaligė paprastai nesivysto); vagotonikai, su vyraujančia parasimpatine sistema, ir simpatikotonikai, su vyraujančia simpatine sistema. Kuri sistema vyrauja, galima nustatyti savarankiškai. Pateikiame visų tipų žmonių portretus. Vargu ar jie skaitytojams pasirodys visiškai tikslūs, nes kiekvienas žmogus individualus. Bet pasirinkus tokį, kuris labiausiai atitinka asmeninį “portretą”, galima sužinoti, ar gresia opaligė.

I tipas

Šis žmogus santūrus. Net didžiausios gyvenimo negandos neišmuša jo iš pusiausvyros. Jis ramiai sprendžia problemas, nesiblaškydamas tarp depresijos ir euforijos. Šis žmogus moka blaiviai vertinti visus įvykius, yra atsparus stresams, visada gerai nusiteikęs, retai serga. Jo nekamuoja tachikardija, galvos svaigimas, virškinimo sutrikimai.

Tai - normotoniko portretas. Jo nervų sistema stabiliausia iš visų tipų. Tokio žmogaus skrandžio sulčių rūgštingumas paprastai būna normalus, todėl opaligė jam negresia.

II tipas

Šis žmogus rausta, prakaituoja, greitai pravirksta. Jį kamuoja silpnumas, nuovargis. Nuo nuovargio susiaurėja jo vyzdžiai. Dieną šis žmogus jaučiasi mieguistas, o naktį negali užmigti. Šio tipo žmonėms būdingas žemas arterinis spaudimas, retas pulsas, dažnas šlapinimasis.

Tai - vagotonikai, kuriems gresia opaligė. Kadangi sekreto rūgštingumas padidėjęs, tai opa vystosi žemai: dvylikapirštėje žarnoje arba skrandžio apatinėje dalyje.

III tipas

Tai - “nenuorama”. Akys blizgančios, oda balta, o skruostai gražiai paraudę. Kunkuliuojanti energija neleidžia šiam žmogui nustygti vietoje. Gavęs atsakingą užduotį, jis puola ją vykdyti drebančiomis rankomis ir džiūstančia burna. Dėl susijaudinimo jam šąla rankos ir kojos, o kvėpavimo takus gniaužo spazmai. Šis žmogus labai jaudrus, mažai miega. Jam būdingas didelis arterinis kraujospūdis, tachikardija, nuo fizinės veiklos nepriklausantys širdies “virpuliai”, dažni vidurių užkietėjimai, apetito pablogėjimai ir būsenos, kai “kąsnis nelenda į gerklę”.

Tai - simpatikotoniko portretas. Jo skrandžio sekreto rūgštingumas sumažėjęs (jame gali visiškai nebūti rūgščių). Jį dažnai kamuoja gastritas. Jeigu išsivysto opa, tai tik viršutiniuose skrandžio skyriuose.

Žmogaus kūno ir nervų sistemos tipai byloja tik apie polinkį opaligei. Net esant visiems minėtiems veiksniams, opaligės galima išvengti, nes šios ligos išsivystymas labai priklauso nuo gyvensenos.