“Naminiai” prietarai

“Naminiai” prietarai

2007 Lie 22
    Kokių tik nėra prietarų! Vieni lemia gera, kiti - bloga, treti “neutralizuoja” blogą lemtį. Tik vargu ar įmanoma visų supaisyti? Pasidomėjus atrodo, jog užtektų vien “naminių” prietarų, kad žmogus prarastų ramybę….    

Septyneri nelaimių metai

Sakoma, tiek nelaimių pranašauja sudužęs veidrodis. Matyt, šis prietaras atėjęs iš Senovės Rytų šalių, kur veidrodis buvo toks brangus, kad už jo sudaužymą grėsė 7 vergystės metai.

Šiuolaikiniai veidrodžių ezoterijos žinovai teigia, kad nelaimių periodą galima sutrumpinti iki vienerių metų.

Tereikia nusisukus nuo sudužusio veidrodžio švystelti per kairįjį petį žiupsnį druskos (piktajai dvasiai į akis), po to 3 kartus apsisukti pagal laikrodžio rodyklę ir uždegti šukes.

Aišku, šukės nesudega, todėl vėliau reikia jas susemti, vienerius metus palaikyti namuose, o po to užkasti.

Jeigu ir vienerių nelaimingų metų atrodo per daug, geriausia iš karto susemti šukes, išmesti į šiukšlių konteinerį, o po to nusipirkti naują veidrodį ir viską pamiršti. Beje, dažniausiai taip ir daroma.

“Pastuksenk į sausą medį!”

Tokį patarimą tikriausiai visi girdime kone kasdien, o kokią jis turi prasmę gerai nė nežinome. Vieni žmonės teigia, kad stuksenimas apsaugo nuo blogos lemties, kiti aiškina, kad sergsti nuo piktųjų dvasių kėslų, treti, kad padeda prisišaukti gerąsias dvasias, padedančias įgyvendinti vienokią ar kitokią idėją. Deja, ne visada yra į ką pastuksenti, nes šiuolaikiniuose butuose sunku rasti baldą ar kitokį daiktą, pagamintą iš sauso, nedažyto medžio.

Panašiai aiškinamas ir prietaras, reikalaujantis spjauti 3 kartus per kairįjį petį arba berti per jį žiupsnį druskos. Tik nežinia, kas efektyviau - spjūvis ar druska? Apsispręsti lengviau tik tais atvejais, kai nurodoma konkrečiai. Pavyzdžiui, prieš persikraustant gyventi į naują namą, patariama po slenksčiu paberti druskos, kad ji nepraleistų piktųjų dvasių.

Kad miegas būtų ramus 

Lova skirta poilsiui ir miegui. Gerai pailsėjus ir išsimiegojus, geriau sekasi ir dirbti. Bet prietarai byloja, kad norint gerai pailsėti, išsimiegoti ir sėkmingai darbuotis, vien patogios lovos neužtenka - būtina ir deramai su ja elgtis.

Pavyzdžiui, sakoma, kad ryte iš lovos nevalia išlipti pro kitą pusę negu vakare įlipta. Antraip, visi dienos darbai gali nueiti šuniui ant uodegos.

Vakare, pradėjus kloti patalą, jokiu būdu negalima šios veiklos pertraukti - priešingu atveju, tąnakt miegas būtų labai neramus. Antvalkčius ir paklodes pakeitus penktadienį, naktimis kamuotų košmarai.

Panašiai atsitiktų ir tvarkant miegamąjį į lovą atrėmus šluotą arba ant paklotos lovos padėjus kepurę. Tad miegamajame žmogui reikia būti labai budriam, kad nepasmerktų savęs nemigai, košmarams ir amžinoms nesėkmėms.

Skėtis išskleidžiamas tik lauke

Mūsų tautiečiai, lietingą dieną grįžę į namus, skuba išskleisti skėtį - kad jis greičiau išdžiūtų. Bet daugelio  šalių gyventojai pasibaisėtų pamatę kambaryje išskleistą skėtį. Neva už tokį elgesį galima susilaukti Dievo bausmės.

Matyt, šis prietaras atėjo iš piramidžių laikų, kai faraonas Echnatonas versdavo savo pavaldinius nusilenkti Saulei. Jo šventykla buvo be stogo, bet prisidengti skėčiu nuo saulės spindulių arba lietaus lašų buvo draudžiama. Nepaklusus šiam reikalavimui, laukdavo griežta bausmė.

Manoma, jog ilgainiui romėnai buvo taip įbauginti, kad bet kokioje patalpoje nebedrįsdavo išskleisti skėčio. Vėliau ši baimė, matyt, virto prietaru, kuris įsišaknijo daugelyje šalių.

Stalas - ypatingas baldas

Be abejo, stalas skirtas indams ir maistui. Bet kai nusiperkame naujus batus, kartais juos irgi apžiūrinėjame pasidėję ant stalo. Tačiau prietarai tai daryti draudžia, nes ši vieta esanti šventa.

Matyt, dėl to ir ezoterijos žinovai pataria pabūti po stalu pabendravus su nemaloniu žmogumi, kuris galėjo nužiūrėti.

Vaikystėje visi esame lindėję po stalu. Iš tikrųjų ten buvo gana jauku... Tačiau nežinia, kaip pasijustume dabar, susirangę po stalu?

Pavaikščiokite išvirkščiu kilimu

Jeigu parsinešę naują kilimą netyčia paklojote jį išvirkščia puse į viršų, neskubėkite perversti, bet geriau pavaikštinėkite juo pirmyn-atgal, nes esą tai lemia sėkmę ir laimę.

Tik nesumanykite gudrauti, nes tyčia pervertus kilimą išvirkščia puse ir pavaikštinėjus po jį, nei sėkmė, nei laimė neaplanko.