Lėtinis širdies ir kraujagyslių nepakankamumas

Lėtinis širdies ir kraujagyslių nepakankamumas

2015 Sau 01
  Kraujotakos sutrikimai išsivysto dėl 2 priežasčių:  1. Susilpnėjus širdies raumenų susitraukimams. 2. Susilpnėjus periferinių kraujagyslių raumeninio apvalkalėlio susitraukimams.

Vyraujant pirmajam faktoriui, diagnozuojamas lėtinis širdies nepakankamumas, o vyraujant antrajam - kraujagyslių.

Kraujotaką didžiajame ir mažajame apytakos rate lemia kairysis ir dešinysis širdies skilveliai. Todėl ir širdies nepakankamumo formos skirstomos į kairiojo ir dešiniojo skilvelio nepakankamumą.

Širdis funkciniu ir anatominiu atžvilgiu tampriai susijusi su plaučiais, todėl vieno organo liga kenkia kitam organui.

Priklausomai nuo to, kuris organas stipriau pažeistas, diagnozuojamas širdies ir plaučių arba plaučių ir širdies nepakankamumas.

Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas skirstomas į 2 fazes - kompensacijos ir dekompensacijos.

Kompensacijos stadijoje
naudojamos rezervinės organizmo jėgos. O joms išsekus, prasideda dekompensacija - širdis nebeištveria jai tenkamo krūvio.

Lėtinio širdies nepakankamumo vystymasis skirstomas į 3 tipus:
izoliuotąjį vien kairiojo skilvelio nepakankamumą, izoliuotąjį vien dešiniojo skilvelio nepakankamumą ir visišką širdies nepakankamumą.

Kiekvieno skyriaus nepakankamumui būdingi sąstovio reiškiniai, kurie lokalizuojasi aukščiau susilpnėjusio skilvelio (esant kairiojo skilvelio nepakankamumui, sąstovio reiškiniai aptinkami mažajame apytakos rate, o esant dešiniojo nepakankamumui - didžiajame).
Svarbiausias širdies nepakankamumo požymis yra blogas organų aprūpinimas arteriniu krauju, sukeliantis deguonies badą.

Kairiojo skilvelio nepakankamumas
Jis būdingas sergant kardioskleroze, hipertonine liga, dėl mitralinio ir aortinių vožtuvų nepakankamumo, vystantis infarktui kairiojo skilvelio srityje.

Išsivysčius šios rūšies nepakankamumui, kamuoja dusulys (iš pradžių dirbant fizinį darbą, o vėliau ir ilsintis). Naktimis išsivysto dusulio priepuoliai (širdies astma), atkosima kraujo.
Vėliau šiuos simptomus papildo tachikardija, sistolinio spaudimo sumažėjimas ir smegenų kraujotakos susilpnėjimas, pasireiškiantis galvos svaigimu, traukuliais, kvėpavimo rimto sutrikimu ir sąmonės praradimu.
Dešiniojo skilvelio nepakankamumas
Šios rūšies nepakankamumas išsivysto sergant pneumoskleroze, plaučių emfizema ir visais kitais atvejais, kai dešiniajam skilveliui tenka įveikti didelį pasipriešinimą varinėjant kraują mažuoju apytakos ratu.

Paprastai dešinysis skilvelis padidėja, didžiajame apytakos rate nusistovi kraujas, ir išsivysto triburio vožtuvo nepakankamumas.

Svarbiausi dešiniojo skilvelio nepakankamumo simptomai: kaklo venų pulsacija, kepenų padidėjimas, vandenė (ascitas) ir kepenų cirozė.

Dėl to iš pradžių tinsta tik pėdos, o vėliau - visa paodžio ląsteliena. Ligonio veidas paburksta, įgauna melsvą atspalvį, padidėja jo arterinis spaudimas.

Dėl kraujo sąstovio smegenyse galimos psichozės, kliedesiai ir pan.

Visiškas širdies nepakankamumas
Esant šios rūšies nepakankamumui (miokarditas, kardiosklerozė, miokardiodistrofija) pasireiškia visi dešiniojo ir kairiojo skilvelių nepakankamumo simptomai.

Sąstovio reiškiniai galimi abiejuose kraujo apytakos ratuose. 
 
Kraujotakos nepakankamumo profilaktika
Viena ir svarbiausių priemonių nuo kraujotakos nepakankamumo yra racionali fizinė veikla.

Esant gerai širdies kompensacijai, fiziniai pratimai ne tik nepavojingi, bet ir naudingi.
Bet kiekvienam ligoniui fizinis krūvis rekomenduojamas individualiai.

Žodžiu, visi “širdininkai” turi mankštintis ir judėti.

Jiems nerekomenduojamas tik varginantis fizinis darbas (pavyzdžiui, kroviko, nešiko), sportinės varžybos, sunkioji atletika ir t.t.

Naudingiausi:
dozuotas vaikštinėjimas, gydomoji gimnastika, plaukiojimas.

Pajutus nors menkiausius širdies nepakankamumo požymius, fizinę veiklą reikia griežtai apriboti, o jiems sustiprėjus - gulėti lovoje.

Širdies ligomis sergantiems ligoniams labai svarbus režimas.
Jie turi vengti labai stiprių psichoemocinių išgyvenimų, stresinių situacijų.

Pastebėta, kad būtent emocinės traumos skatina širdies dekompensaciją. 

Protinę veiklą taip pat reikia riboti:
būtini laisvadieniai, poilsis.

Svarbu gerai išsimiegoti, racionaliai maitintis, bet nepersivalgyti ir rinktis tik lengvai virškinamus produktus.

Persipildęs skrandis ar išpūsti viduriai spaudžia širdį ir sutrikdo jos veiklą.

Skysčių reikia gerti tiek, kad organizme nesutriktų vandens ir druskų balansas: jeigu daugiau išgeriama skysčių, turi daugiau išsiskirti ir šlapimo.

“Širdininkai” turi koreguoti kūno svorį, neleisti sau nutukti, nes nereikalingi kilogramai - tai papildomas krūvis širdžiai, ilgainiui sukeliantis jos dekompensaciją.

Tokiems ligoniams reikia riboti baltymų ir druskos kiekį (valgant sūrų maistą, galimi tinimai).

Svarbu, kad maiste būtų pakankamai vitaminų (ypač B grupės ir C) ir mikroelementų.

Nesveiką širdį labai palankiai veikia sanatorinis gydymas.