Lėtinio gastrito patogenezė ir etiologija

Lėtinis gastritas laikomas polietiologine liga. Jo, kaip ir ūminio gastrito, išsivystymą gali sąlygoti egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai. Neretai lėtinis gastritas išsivysto persirgus ūminiu. Bet daugeliu atvejų jis išsivysto kaip savarankiška liga dėl tam tikrų dirginamojo pobūdžio veiksnių, kaip antai: persivalgymas, piktnaudžiavimas sunkiai virškinamu, aštriu, rūkytu, riebiu ar "sausu" maistu, alkoholiu, nereguliari arba nesubalansuota mityba, nepakankamas maisto sukramtymas, rūkymas ir t.t. Lėtinis gastritas gali būti profesinė liga. Jis būdingas žmonėms, dirbantiems karštyje arba neišvengiantiems kontakto su švinu, šarmais, rūgštimis bei kitokiomis kenksmingomis medžiagomis. Lėtinis gastritas gali išsivystyti arba paūmėti (šiai ligai būdingi paūmėjimai ir remisijos periodai) dėl alergijos tam tikriems maisto produktams arba dėl skrandžio funkcijų neurohumoralinės reguliacijos defektų. Nemažą įtaką šiai ligai išsivystyti turi refleksinė įtaka, atsiradusi dėl vidaus organų patologinių pokyčių (dėl inkstų, kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligų, kirmėlinių ligų). Ji taip pat galima dėl kraujotakos ar medžiagų apykaitos sutrikimo, širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, uremijos, pneumosklerozės, avitaminozės, apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis ir t.t. Lėtinio gastrito priežasčių yra daug. Jo išsivystymo priežastis lemia tam tikrus šios ligos ypatumus.

Lėtinio gastrito klinikinė eiga

Lėtinis gastritas pasireiškia įvairiais simptomais, bet ilgai gali būti ir besimptomis. Subjektyviais lėtinio gastrito simptomais laikomi: apetito pablogėjimas, atsirūgimai oru arba pūvančiais kiaušiniais, rėmuo, šleikštulys, vėmimas, pilnumo pojūtis, skausmas "ties duobute" po valgio, viduriavimai arba vidurių užkietėjimai, vidurių pūtimas ir gurguliavimas, apgaulingas ir skausmingas poreikis tuštintis. Šie simptomai bendrai vadinami skrandžio ir žarnyno trakto dispepsija. Jie gali būti įvairaus stiprumo. Pasireiškia dėl skrandžio sulčių sekrecijos susilpnėjimo. Pavalgius epigastriumo srityje jaučiamas sunkumas ir spaudimas, o burnoje nemalonus metalo skonis, kamuoja raugulys ir šleikštulys, galima žarnyno dispepsija. Skirtingos rūšies lėtinio gastrito sukeliami skausmai gali būti nevienodo stiprumo ir pobūdžio: nuo spaudžiančio ir dilgčiojančio iki stipraus, varginančio. Dėl blogos savijautos nesinori valgyti, todėl ilgainiui organizmui ima stigti maistinių medžiagų, jis gali labai išsekti. Lėtiniam gastritui būdingi išoriniai pokyčiai: odos sausumas ir paraudimas, dantenų kraujavimas, liežuvio sustorėjimas, lygumas arba blizgesys, lūpų uždegimas (pabalimas, įtrūkiai ir t.t.). Diagnostiniai tyrimai rodo skrandžio sekrecijos ir sekreto rūgštingumo bei struktūros pokyčius.

Lėtinio gastrito tipai

Lėtinis gastritas, pagal morfologinius ir funkcinius ypatumus skirstomas į keletą tipų: gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, būdinga normali ir padidėjusi sekrecija, rigidinis antralinis, hipertrofinis organinis, polipinis.
Lėtinis gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, dažniau kamuoja pagyvenusius ir senyvo amžiaus žmones. Sergant šia liga, skrandyje trūksta druskos rūgšties, todėl kamuoja vadinamieji dispepsiniai simptomai: raugulys, sunkumas epigastriumo srityje, šleikštulys, maudžiantys skausmai, vidurių pūtimas, viduriavimai, besikaitaliojantys su vidurių užkietėjimais. Labai pablogėja apetitas, išsenka organizmas (galima net anoreksija). Dažniausiai išsivysto ir glositas, gingivitas. Lėtinis gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, priskiriamas prie ikivėžinių ligų. Galimi keli jo variantai: lėtinis rigidinis (antralinis) gastritas; lėtinis hipertrofinis organinis gastritas; polipinis gastritas (skrandžio polipozė).
Gastritas, kuriam būdinga normali ir padidėjusi sekrecija, dažniau kamuoja jaunus ir vidutinio amžiaus žmones. Neretai jis sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Yra dvi šio gastrito formos: dispepsinė ir skausminė (antralinis gastritas). Dispepsinei formai būdingas rėmuo, atsirūgimas rūgštimi, sunkumo pojūtis, peršėjimas epigastriumo srityje, vidurių užkietėjimas, geras arba padidėjęs apetitas, skausmai po valgio, dispepsiniai simptomai privalgius riebaus maisto ar išgėrus alkoholinių gėrimų. O skausminei gastrito formai būdingi skausmai, besikaitaliojantys su dispepsiniais reiškiniais, vidutinio stiprumo maudžiantis skausmas nevalgius, skrandžio susilpnėjimas pavalgius, neaiškaus pobūdžio skausmai. Abiems šio gastrito formoms būdingi surandėjimai skrandžio pilorinėje dalyje arba dvylikapirštės žarnos kupole.

Lėtinio gastrito profilaktika

Lėtinis gastritas dažnai išsivysto sergant ūminiu skrandžio uždegimu. Todėl, siekiant jo išvengti, pirmiausiai reikia saugotis ūminio gastrito: sveikai maitintis, laikytis mitybos režimo, rūpintis burnos higiena, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, pernelyg dirginančiu skrandžio gleivinę. Taip pat reikia stengtis neutralizuoti skrandžiui kenkiančių veiksnių (toksinių medžiagų, karščio ir t.t.), susijusių su profesiniais ypatumais, pasekmes. Siekiant apsaugoti skrandį, reikia kruopščiai gydyti visas ūmines bei lėtines infekcijas, kurios gali jam pakenkti: lėtinį tonzilitą, cholecistitą, kolitą, pankreatitą, nosies ančių uždegimus, dantų ėduonį ir kt. Dėl tos pačios priežasties negalima ignoruoti širdies bei kraujagyslių bei endokrininės sistemos, kraujo ligų. Vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodo gydytojas, nes neteisingai juos vartojant arba jais piktnaudžiaujant galima pakenkti skrandžio gleivinei.
Susirgus lėtiniu gastritu, reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir pildyti visus jo nurodymus, nes tik taip galima apsisaugoti nuo šios ligos paūmėjimų.