Pušies pumpurai

Besirūpinantiems savo bei savo artimųjų sveikata jau ankstyvą pavasarį prasideda savotiškas darbymetis. Patyrę žolininkai pirmiausia stengiasi prisirinkti pušies pumpurų, kurie būna išbrinkę jau balandžio mėnesį. Išbrinkę pumpurai rodo, kad jau prasidėjo augalo gyvybinė veikla; tai yra trumpiausia augalų formavimosi fazė. Išbrinkusiuose, bet dar neišsiskleidusiuose pušies (kaip, beje, ir beržo, juodosios tuopos ar juodųjų serbentų) pumpuruose yra daugiausia veikliųjų vaistinių medžiagų. Štai tuomet, sausu oru, ir reikia skinti pumpurus bei ruošti iš jų vaistinę žaliavą.

Pušies pumpuruose gausu eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, flavonoidų, vitamino C bei karotino. Iš pušies pumpurų paruošti preparatai veiksmingai naikina bakterijas (ypač kvėpavimo takų patogeninę florą), malšina skausmą, aktyvina protinę veiklą, stiprina imunitetą ir naikina kai kuriuos ligas sukeliančius virusus. Rekomenduojama pasigaminti etanolinį pušų pumpurų antpilą - 20 g pumpurų užpilti stikline etanolio tirpalo, palaikyti užkimštame butelyje 5-7 dienas ir nukošti. Liaudies medicinoje nuo seno vartojami švieži ir džiovinti pušų pumpurai. Žiemai jie džiovinami ne aukštesnėje kaip 35OC temperatūroje specialiose džiovyklose arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Pavasarinė raktažolė

Ji auga sausesnėse pievose, pakelėse, dirvose, laukuose, miško aikštelėse; žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais, kvepiančiais žiedais. Yra išvesta dekoratyvinių pavasarinės raktažolės veislių, kurios auginamos darželiuose bei gėlynuose. Dar senovės graikai pavasarinę raktažolę vartojo kaip vaistą nuo kosulio, o iš jos žiedų gamino salotas. Raktažolės žieduose yra daug saponinų, flavonoidų, vitamino C bei kitų junginių. Labai vertingi šio augalo lapai - juose ypač gausu vitamino C (šeši raktažolės lapai turi tiek šio vitamino, kiek žmogui reikia per parą).

Liaudies medicinoje pavasarinė raktažolė vartojama nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, slogos bei daugelio kitų ligų. Nuo šių negalavimų patariama nakčiai išgerti karštos raktažolių žiedų arbatos (galima į ją pridėti liepžiedžių, gysločių, vaistinės ramunėlės arba medetkos žiedų). Iš pavasarinės raktažolės pagaminti vaistai ypač veiksmingai padeda nuo kosulio ir viršutinių kvėpavimo takų ligų. Jais taip pat gydomas tracheitas ir bronchitas.

Gudobelė

Pamiškėse, šlaituose bei krūmynuose auga neišvaizdūs, daugiausia dygliuoti krūmai ar nedideli medeliai, gegužės mėnesį pasipuošiantys baltais žiedais. Tai gudobelė, kurios žieduose gausu organinių rūgščių, flavonoidų bei rauginių medžiagų, o vaisiuose - flavonoidų, rauginių medžiagų, pektinų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C bei seleno. Gudobelės žieduose esančios veikliosios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenį, gerina kraujo apytaką širdies ir galvos smegenų kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje ir didina lecitino kiekį. Remiantis neseniai atliktų tyrimų duomenimis, galima drąsiai teigti, jog gudobelė - geriausias švelniai širdį veikiantis vaistinis augalas; jau viduramžių medicinos knygose ji rekomenduojama kaip širdies ligas gydanti ir ją stiprinanti priemonė. Labai svarbu gudobelę vartoti ilgai (kursas turi trukti 4-5 savaites); gudobelės preparatai neturi šalutinio poveikio.

Gydytis gudobele ypač rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms - ji reguliuoja kraujospūdį, gydo dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus bei stiprina širdį. Sergantieji sunkia aterosklerozės forma arba patyrę infarktą žmonės gudobelę gali vartoti kaip papildomą gydymosi priemonę. Be to, žinotina, kad gudobelės žiedų arbata skatina šlapimo išsiskyrimą. Ji ruošiama taip. Du arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų ir lapų užplikomi stikline verdančio vandens ir uždengus paliekama 20-čiai minučių, kad prisitrauktų. Geriama po vieną stiklinę 2-3 kartus per dieną.