Dažniausiai vaikams nustatomi ne organinės kilmės, bet funkciniai pasikartojantys pilvo skausmai. Pirmą kartą funkcinius pilvo skausmus medicininėje literatūroje 1958 m. aprašė gydytojas Apley, dirbęs Londone. Jis pastebėjo, kad tokie skausmai dažnai kartojasi, jų trukmė ir lokalizacija nesikeičia. Šie skausmai neturi įtakos tiek vaikų aktyvumui, augimui, tiek ir gyvenimo kokybei.

Literatūros duomenimis, tokie pilvo skausmai vargina 15-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pilvo skausmai, kurie nėra organinės ligos simptomas, būdingi vyresniems nei 4 metų amžiaus vaikams. 
 
Jaunesniems vaikams pilvo skausmas dažnai atsiranda dėl virškinimo sistemos, inkstų, šlapimo pūslės ligų, žarnų įstrigimo, labai dažnai dėl maisto alergijos. 

 Jei pilvo skausmai vargina ilgą laiką, jie priepuoliniai, trumpi, nesikartojantys naktimis, neturintys įtakos vaiko apetitui, vystymuisi ir augimui - tai funkcinis pilvo skausmas. 

 
Priežastys, sąlygojančios šių skausmų atsiradimą, nėra tiksliai žinomos, didelės įtakos funkciniams skausmams atsirasti turi dieta ir mitybos režimas, tuštinimosi sutrikimai ir emocinis krūvis šeimoje bei mokykloje.

Žinoma, kad jei vaikas turi psichologinių problemų šeimoje ar mokykloje, vieni pirmųjų nusiskundimų - tai pilvo ir galvos skausmai.

Neorganinės kilmės pilvo skausmų pobūdis gali būti įvairus, tačiau dažniausiai tai bukas, kartais priepuolinis įvairaus intensyvumo skausmas apie bambą, kuris gali tęstis maždaug valandą. Šie skausmai kartojasi periodais kartą per dieną ar net per mėnesį, kartais vaikus pykina, jie pablykšta. Svarbu tai, kad tarp skausmų priepuolių vaikai jaučiasi gerai ir jokių nusiskundimų neturi. 

Visais atvejais, kai vaikas dažnai skundžiasi pilvo skausmu, reikalinga gydytojo apžiūra ir įvertinimas.
Tai būtina, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis nupasakoja skausmo pobūdį ir lokalizaciją, todėl būtinas objektyvus specialisto ištyrimas palpuojant pilvą. Reikėtų žinoti, kokie simptomai nurodo organinę ligą ir kada būtina skirti gydymą.

Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu naktį, prabudęs iš miego, jei skausmų metu vemia, viduriuoja, karščiuoja, vargina sąnarių skausmai, tuomet gydytojo apžiūra ir konsultacija reikalinga nedelsiant.

Organinėms ligoms būdinga pilvo skausmų iradiacija, t.y. skausmas iš vienos vietos plinta į kitą. Nepakankamas svorio ir ūgio didėjimas, atsisakymas sportuoti dėl skausmų - tai požymiai, kurie leistų įtarti organines virškinimo sistemos ligas.

Gydytojo konsultacija reikalinga tais atvejais, kai pilvo skausmai vargina vaiką, kurio artimieji serga opalige, kepenų, kasos ar uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Jei vaikui nustatomi funkciniai pilvo skausmai, tuomet gydymas neskiriamas arba skiriamas tik trumpas, priklausomai nuo vyraujančių simptomų.

Įtarus organinę ligą visada atliekami papildomi tyrimai ir nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas gydymas. 

 
Remiantis medicinine literatūra, funkciniai pilvo skausmai 30-50 proc. vaikų praeina savaime (neprireikia gydymo) per kelias savaites, kitiems 30-50 proc. tęsiasi mėnesiais - iki metų. 

 
Reikėtų žinoti, kad daliai mažųjų pacientų pilvo skausmai (daugiau viršutinėje dalyje) išlieka ir suaugus.

Vyresni vaikai tiksliau moka apibūdinti virškinimo sistemos simptomus, kurie juos vargina, todėl vyresniems vaikams, kaip ir suaugusiesiems, neradus organinės ligos pagrindo, diagnozuojama neopinė dispepsija.

Remiantis tarptautiniu apibrėžimu, neopinė dispepsija - tai skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, varginantis 12 savaičių per 12 mėnesių, o atlikus tyrimus (būtinai - endoskopinį) duomenų, leidžiančių diagnozuoti organinę ligą, nerandama. Neopinei dispepsijai neturi įtakos tuštinimosi dažnis ir išmatų konsistencija. 

 
Taigi ne visada vaikų pilvo skausmai sąlygojami organinių ligų.

Vaikų amžiuje ypač dažni funkciniai besikartojantys pilvo skausmai, kuriuos nulemia trumpalaikiai virškinamojo trakto motorikos sutrikimai, kurių gydyti nereikia.

Kodėl vienus vaikus pilvo skausmai vargina, o kitus ne? Šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės, tačiau didelės įtakos turi kai kurie veiksniai: alergija tam tikram maistui, imuninės sistemos, genetiniai ypatumai, psichologinė vaiko būsena, fizinis aktyvumas, somatinės ligos.

Tiksliai nustatyti ligą, nuspręsti, ar tai yra funkciniai skausmai, ar gali vystytis liga, kurią būtina gydyti, gali tik vaikų gastroenterologas.