Kokios gali būti lėtinio nuovargio priežastys

Kokios gali būti lėtinio nuovargio priežastys

2007 Gegužė 01
 Ir vyrams, ir moterims neretai tenka patirti, kas yra nuovargis. Nuovargis yra normalus organizmo atsakas į per didelį fizinį, protinį ar emocinį krūvį. Šiuo atveju pailsėjęs žmogus vėl jaučiasi normaliai.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai į gydytojus kreipiasi nuolatinio nuovargio kamuojami žmonės.

Maždaug 20 procentų vyrų kamuoja nuolatinis nuovargis. Šią nemalonią būklę patiria įvairaus amžiaus vyrai, nors labiausiai nuovargis pasireiškia sulaukus maždaug 30-35 metų. Moterys dėl nuovargio kenčia panašiai kaip ir vyrai, tačiau vyrai į tai atkreipia dėmesį tik tada, kai nuovargis pavirsta rimta sveikatos problema, sutrikdančia įprastą gyvenimo ritmą.

Tokią žmogaus organizmo krizę, apibūdinamą - “paprasčiausias nuovargis”, gali sukelti patys įvairiausi dalykai: per didelis arba per mažas fizinis krūvis, miego stygius arba jo perteklius, taip pat dažnas neprivalgymas arba nuolatinis persivalgymas, dėl kurio priaugama antsvorio. Be abejo, nuovargį gali sukelti ir liga. Tačiau toli gražu ne visada pagrindinė nuovargio priežastis yra fiziniai aplinkos veiksniai arba paties žmogaus gyvenimo būdas.

Lėtinio nuovargio simptomai ir galimos priežastys

Nuovargis gali pasireikšti ne vien paprastu jėgų išsekimu. Pervargus dažnai skauda galvą, būna sunku net ir trumpam sutelkti dėmesį. Ligonis skundžiasi miego stoka, tačiau atsigulęs neužmiega. Tokiai būklei trunkant kiek ilgiau, palaipsniui gali išsivystyti netgi depresija ir kitokie liguisti psichikos pokyčiai. Kartu išryškėja ir fiziniai negalavimai: raumenų suglebimas, skausmas be aiškios priežasties, dėl to pasidaro sunku judėti. Pajutus tokius požymius, patartina kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją, nes įsisenėjusią ligą sunkiau išgydyti.

Lėtinio nuovargio sindromas paprastai išsivysto tuomet, kai žmogus ilgą laiką sunkiai dirba, dažnai patiria stiprų stresą. Tačiau šį surikimą gali sukelti ir daugelis rimtų ligų: depresija, virusinis hepatitas, cukrinis diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, vėžys ir kitos. Kartais nuovargį sukelia kur kas lengvesni ir nesunkiai pašalinami veiksniai, pavyzdžiui, miego, judėjimo, būtinų maistinių medžiagų trūkumas.

Paprastai žmonėms sunku patiems nuspręsti, kokios gali būti lėtinio nuovargio atsiradimo priežastys. Todėl trumpai apžvelgsime dažniausiai lėtinį nuovargį sukeliančias ligas ir jų simptomus.

Antinksčių nepakankamumas. Šio sutrikimo požymis - nedidelis nuovargis, pasireiškiantis po streso arba didelių fizinių ar psichinių pastangų, palaipsniui vis dažnėjantis ir stiprėjantis. Paprastai kartu su silpnumu bei kūno svorio mažėjimu pasireiškia virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (dažniausi iš jų - pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, neretai - dažnas viduriavimas).

Ūmus inkstų nepakankamumas. Šis rimtas negalavimas dažniausiai sukelia staigų nuovargį, mieguistumą. Ankstyvas šios sunkios ligos požymis - sumažėjęs šlapinimasis. Kartu pasireiškia stiprūs skausmai inkstų srityje, iš burnos sklinda specifinis kvapas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, odos ir burnos gleivinės sausumas. Esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, ne iš karto pajuntamas nuovargis ir nuolatinis mieguistumas.

Pirmiausia pasireiškia tokie simptomai: blogas kvapas iš burnos, labai sumažėja odos elastingumas, vargina stiprus niežulys, regėjimo sutrikimai, traukuliai.

Infekcinės ligos. Esant lėtinei infekcijai, nuovargis būna ryškiausias simptomas, o kartais - vienintelis. Gali būti nedidelis temperatūros padidėjimas ar svorio sumažėjimas; taip pat būdingi infekcijos židinio požymiai. Esant ūmiai infekcijai, trumpas nuovargis pasireiškia kartu su galvos skausmu, drebuliu, aukšta temperatūra ir kitokiais specifiniais požymiais.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ankstyviausias ir pastoviausias šios ligos simptomas yra nuolat stiprėjantis nuovargis bei dusulys. Ligoniui taip pat gali pasireikšti nuolatinis kosulys atkosint plaučių turinį, svorio kritimas, išsiplėtusi krūtinė ir veido bei galūnių mėlynavimas.

Kepenų cirozė. Didelis nuovargis dažniausiai pasireiškia vėlesnėje šios ligos stadijoje. Taip pat atsiranda svorio kritimas, geltligė, kepenų padidėjimas, patinimai, stiprus niežulys ir sąmonės sutrikimai.
Širdies vožtuvų liga. Visos širdies vožtuvų ligos paprastai sukelia progresuojantį nuovargį ir ūžesius širdies plote. Kiti simptomai gali būti labai skirtingi, tačiau daugeliu atvejų pasitaiko dusulys fizinio krūvio metu, skausmai širdies srityje.

Širdies nepakankamumas. Šiai ligai būdingas nuolatinis nuovargis ir mieguistumas. Jeigu sutrinka širdies skilvelio veikla, ima kamuoti naktinis dusulys, pasireiškiantis priepuoliais, taip pat širdies ritmo sutrikimas, pakinta kraujospūdis.

Anemija (mažakraujystė). Dažniausiai pirmieji šios ligos simptomai yra nuovargis ir sumažėjęs fizinis bei protinis aktyvumas. Nors kiti simptomai gali būti skirtingi, tačiau labai dažnai pasitaiko blyškumas ir dusulys.

Jeigu imate justi kurios nors iš aprašytų ligų simptomus, nedelsdami pasikonsultuokite su specialistu. Jeigu bus reikalinga, gydytojas paskirs reikiamus tyrimus ir nustatys tikslią diagnozę - beprasidedanti liga nebus užleista.