Dvasinio diskomforto būseną dar labiau pagilina vyresniame amžiuje prasidedantys fiziniai negalavimai. Tad kokia gi paslaptinga liga kamuoja mūsų vyrus pačiame jėgų žydėjime?

Distimija - vidutinio amžiaus vyrų liga

Klasikiniai depresijos požymiai - apatija, nuovargis, apetito pablogėjimas, abejingumas, polinkis į alkoholį ir narkotikus - žinomi visiems. Tačiau latentinę šios ligos formą, vadinamąją distimiją (liguistą liūdesį, melancholiją) sunku diagnozuoti net psichologams. Žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas ir nelaimingas, blogai miega, mažai valgo, negali susikaupti, apsispręsti, jį kamuoja neviltis.

Distimijos kamuojamas žmogus nelinkęs kalbėtis apie savo negalavimus, o jei ir prabyla, tai aplinkiniai (net gydytojai) dažniausiai jo nesupranta. Iš tikrųjų sunkoka suprasti, kai iš šalies žiūrint atrodo, kad žmogui lyg ir nieko nestinga. Nesuprastas ligonis dar labiau užsisklendžia ir bando įtikinti save, kad jį paprasčiausiai apniko bloga nuotaika, kad neįmanoma be paliovos džiaugtis gyvenimu. Jis “iki kaklo” pasineria į darbą, pradeda aktyviai sportuoti, užsiima mėgstamu hobiu ir panašiai. Deja, tai savijautą pagerina neilgam, nes dėl visko kalta liga. Nepaaiškinamas liūdesys gali “nuodyti” gyvenimą ne vieną dešimtmetį...

Psichologai tvirtina, kad distimija - tai “išpildyto scenarijaus” krizė. Dauguma jaunų žmonių turi konkrečius planus - baigti aukštąją mokyklą, vesti, rasti gerą darbą, užauginti vaikus... Pasiekę visus savo tikslus, jie nebežino, ką toliau veikti, ir patiria krizę. Šie psichologiniai sutrikimai primena saulės užtemimą: centre - juoda dėmė (tai yra depresija), aplinkui ją - platus tamsus apskritimas (tai - distimija), o jį supa normali spalva.
Griežtos ribos tarp distimijos ir normalios būsenos nėra. Ji - tarsi neryški, pilkšva dėmė.

Kadangi distimijos kamuojamas žmogus nelinkęs skųstis aplinkiniams, tai bando savo problemą išspręsti savarankiškai. Tačiau pačiam įveikti negalią praktiškai neįmanoma. Praradus viltį ją įveikti, gali kilti noras net nusižudyti... Todėl šią ligą būtina gydyti labai rimtai. Laimei, padedant specialistui, ligonio būklė greitai pagerėja. Gydant distimiją, labai svarbu pakeisti gyvenseną ir požiūrį į gyvenimą. 

Pagrindiniai simptomai

Kartais žmogui sunku nuspręsti, ar jį užplūdusi melancholija, pabjurusi nuotaika ir liūdesys yra natūrali reakcija, ar prasidedančios ligos simptomai. Tokiu atveju geriausia pasitarti su patyrusiais specialistais, ypač jei simptomai jaučiami nuolat ir trunka keletą savaičių. Į gydytoją kreiptis būtina, jei žmogų vargina: nuolatinis nuovargis, mieguistumas arba nemiga, stiprus potraukis alkoholiui arba nikotinui, nuolatinis slogutis, jaudrumas, didėjantis nerimastingumas, nepagrįstas kaltės jausmas, gyvenimo beprasmybės pojūtis, nepasitikėjimas savimi, fiziniai negalavimai, nepasitenkinimas viskuo ir nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu, lytinis abejingumas.

Kaip gydoma distimija

Visų pirma reikia pamėginti padėti pačiam sau. Labai gerų rezultatų gydant tokio pobūdžio psichikos sutrikimus duoda: aktyvus sportas, mėgstama fizinė veikla, nauji užsiėmimai, smagios iškylos į gamtą, susitikimai su draugais, nuoširdus juokas, nuotaiką praskaidrinančios spalvos, geras poilsis ir ilgas miegas. Galima pamėginti pakeisti savo gyvenamąją aplinką, padaryti buto remontą, sutvarkyti garažą ar namų dirbtuves. Patartina užsibrėžti naujus gyvenimo tikslus ir atkakliai jų siekti.

Diagnozavus šią ligą gydytojai rekomenduoja gydymą psichoterapija, vaistažolėmis ir nervų sistemą veikiančiais vaistais. Efektyviausias rezultatas pasiekiamas derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu.