Kodėl susergama diabetu

Kodėl susergama diabetu

2004 Bal 25
Kiekvieno žmogaus kraujyje yra cukraus (tiksliau, gliukozės), kuris suteikia organizmui energijos. Normaliomis sąlygomis jo kiekis nevalgius svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Po valgio jis gali padidėti iki 7,8 mmol/l. Tai normalu. Bet jeigu cukraus kiekis visada padidėjęs, diagnozuojamas cukrinis diabetas.

Iš kur kraujyje atsiranda cukraus? Svarbiausias jo šaltinis - maiste esantys angliavandeniai, be to, kepenyse susikaupusios atsargos (dėl to cukraus kiekis kartais padidėja ryte, nors žmogus naktį nieko nevalgo).

Kad cukrus taptų energija, jis turi iš ląstelių patekti į kraują. Tuo pasirūpina specialios kasos ląstelės, vadinamosios Langerhanso salelės, gaminančios hormoną insuliną. Jos tarsi atrakina organizmo ląsteles, leisdamos į jas patekti kraujyje esančiam cukrui. Jeigu šis sudėtingas procesas sutrinka, insulinas nepatenka į ląsteles, ir kraujyje susikaupia jo perteklius.

Cukrinio diabeto išsivystymo mechanizmai labai sudėtingi. Yra du šios ligos tipai. Pirmasis susijęs su genetiniu polinkiu diabetui (jis gali išsivystyti net tada, kai artimi giminaičiai neserga cukriniu diabetu) ir kokiu nors išoriniu veiksniu (pavyzdžiui, infekcija), kuris pradeda ardyti kasos ląsteles. Jos nebeišskiria insulino, todėl tenka jį įšvirkšti.

Antrojo tipo diabetui išsivystyti lemiamą reikšmę turi paveldėjimas (paprastai ir artimieji serga šio tipo diabetu) ir anstvoris. Šiuo atveju insulinas gali dar ilgai gamintis normaliai, bet jis nepakankamai aktyviai veikia ląsteles.

Pirmojo tipo diabetu paprastai susergama iki 30 metų amžiaus, o antrojo - po 40-ies. Ligonių, sergančių pirmojo tipo diabetu, svoris dažniausiai būna normalus arba per mažas, o sergančiųjų antrojo tipo - padidėjęs. Pirmiesiems būtinas insulinas, antriesiems gali užtekti dietos, fizinio krūvio, padedančio sumažinti antsvorį, ir cukraus kiekį mažinančių vaistų.

Antrojo tipo diabetas išsivysto gerokai dažniau. Jis sudaro beveik 95 proc. visų diabeto atvejų. Šia diabeto forma serga daugiau negu 150 milijonų planetos gyventojų. Manoma, kad jo išsivystymą lemia persivalgymas ir fizinis neveiklumas.

Neretai diabetas išsivysto nepastebimai, ir žmogus apie jį sužino tik atsitiktinai, padarius kraujo analizę. Svarbiausi požymiai, bylojantys, kad vystosi cukrinis diabetas, yra troškulys, burnos džiūvimas, silpnumas, kūno masės mažėjimas (vystantis antrojo tipo diabetui, gali ir nemažėti), apetito padidėjimas, pablogėjęs žaizdų gijimas, odos niežulys ir sausumas. Dėl insulino trūkumo organizme gali išsivystyti gyvybei pavojinga diabetinė koma.

Cukrinis diabetas laikomas neišgydoma liga. Bet taikant šiuolaikinius gydymo metodus, ligonis gali normaliai gyventi ir dirbti, jis gali išvengti sunkių komplikacijų.

Labai svarbu, kad pats ligonis aktyviai dalyvautų gydyme, neleistų labai kaitaliotis cukraus kiekiui kraujyje. Jis tai gali padaryti dažnai tikrindamas cukraus kiekį namų sąlygomis. Kaip gyventi sergant cukriniu diabetu ir kaip patikrinti cukraus kiekį, jis gali sužinoti specialioje mokykloje. Nors diabetas sunki liga, bet ją gali išmokti kontroliuoti kiekvienas žmogus, net neturintis medicininio išsilavinimo.

Ar įmanoma išvengti cukrinio diabeto? Pirmojo tipo diabeto kol kas neįmanoma išvengti. Jeigu vienas iš gimdytojų serga šio tipo diabetu, tikimybė susirgti šia liga jų vaikams - iki 5 proc. Riziką susirgti antrojo tipo diabetu galima gerokai sumažinti pakeitus gyvenseną, o svarbiausia - atsikračius antsvorio.

Kiekvienam nutukusiam žmogui, kurio arterinis spaudimas padidėjęs, o artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu, būtina periodiškai tikrinti cukraus kiekį kraujyje.