Vargu ar ji norėtų užauginti “vienišių”, nesugebantį pasirūpinti savimi ir nesiryžtantį vesti net po mamos mirties. Deja, savo kalbomis ji “pranašauja” vaikui būtent tokį likimą.

Svarbu išmokyti savarankiškumo

Kad ir kokia išprususi būtų vieniša mama, jai vis tiek sunkoka teisingai auklėti savo sūnų. Jeigu ji pernelyg valdinga, ji užaugina pastumdėlį, jei pernelyg rūpestinga - “mamos sūnelį”. Būdama vienintelė savojo vaiko auklėtoja, ji nuolat “muša į vienus vartus”, vienaip ar kitaip nulemdama jo likimą. Tyčia ar netyčia jos ištartos frazės lieka vaiko pasąmonėje visam gyvenimui.

Gerai, jeigu mama kalba, kad užaugęs sūnus taps savarankiškas, turės pats pasirūpinti savimi ir savo būsima šeima. Tuomet ji iš tikrųjų augina stiprų, savarankišką vyrą, savo likimo kalvį. Bet jeigu ji kasdien perša sūnui mintį, kad jis privalo visą gyvenimą pasikliauti mamos nuomone, tai sūnus gali niekada neįgyti tiek pasitikėjimo savimi, kad ryžtųsi gyventi “savo galva”.

Kaip užauginti “tikrą vyrą”

Norėdama užauginti savimi pasitikintį, stiprų vyrą, mama pirmiausia turi kontroliuoti savo elgesį ir žodžius. Su sūnumi ji turi elgtis pagarbiai, be reikalo jam nepriekaištauti, jo niekada nepašiepti, nežeminti, iš jo nesityčioti. Ji turi sūnui nuo mažens diegti pasitikėjimą savimi, dažnai jį padrąsinti, paskatinti, mokyti jį savarankiškumo. Bendraudama su sūnumi, ji turėtų dažnai kartoti žodžius: “pabandyk pats”, “tau pavyks”, “tu sugebėsi”, “šaunuolis!”, “aš nė neabejojau...” ir pan. Savo sūnaus savarankiškumo ugdymui ji turi nešykštėti nei jėgų, nei laiko, nei kantrybės. Su sūnumi turi ne tik kalbėtis apie jo vaikiškus rūpesčius, bet ir aptarti abiejų bendrus reikalus bei kai kurias savo problemas, pasidomėti jo nuomone, paprašyti patarimo.

Iš kur semtis vyriškumo

JAV kai kurios vienišos mamos, auginančios sūnus, psichologų patarimu, samdo savo vaikams studentus, kad šie pamokytų juos vyriškų žaidimų, pasikalbėtų su jais vyriškomis temomis. Mūsų šalyje tai neįprasta, todėl be tėčio auginami berniukai vyriškumo galėtų semtis iš savo dėdžių ir kitų vyresnių giminaičių. Berniukui labai praverstų su jais kartu padirbėti, pažvejoti ar pakeliauti. Jam taip pat būtų labai naudinga pasirinkti sporto sekciją, kuriai vadovauja treneris - vyras. Blogiausiu atveju vyriškos elgsenos vaikas gali pasimokyti iš kino filmų herojų. Todėl mama neturėtų drausti sūnui juos žiūrėti, baimindamasi, kad šis gali išmokti to, ko, jos manymu, nereikia.

Daugumą moterų labai baugina berniukų polinkis peštis. Jos moko išsiaiškinti santykius draugiškai, nesuvokdamos, kaip paaugliui svarbu mokėti apsiginti ir pasirodyti bendraamžių akivaizdoje pakankamai stipriam bei drąsiam. Tai kur kas geriau suprastų tėtis. Užuot maldavus “derėtis”, jis tikriausiai patartų duoti skriaudikui deramą atkirtį.

Vienišų mamų užauginti vyrai dažniausiai būna emocionalesni ir “moteriškesni”. Laimei, pasak sociologų, šiuolaikinės moterys nesibodi tokiais vyrais. Atvirkščiai, jos mieliau išteka už “mamos sūnelio” negu už “kietakakčio”. Tačiau tai nereiškia, kad vyrams vyriškumas nebereikalingas.

Vyresniojo brolio vaidmuo

Gerai, kai be tėvo augantis berniukas turi vyresnįjį brolį. Jis ir jo draugai gali jaunėliui būti vyriškumo pavyzdys, juolab kad vaikui juos mėgdžioti gerokai lengviau negu suaugusius dėdes. Deja, vyresnysis brolis negali iš jaunėlio pasimokyti vyriškumo. Šiam reikia jį išsiugdyti pačiam. Jeigu motina linkusi lepinti savo vyresnėlį, tai jis gali tapti mamos sūneliu. Bet jeigu ji nuolat šaukiasi jo pagalbos ir prašo patarimų, tai gali užauginti tvirtą vyrą, atstojantį tėvą savo jaunesniajam broliui.