Vitaminas A. Šio vitamino yra kepenyse, svieste, sūriuose, piene, varškėje, kiaušiniuose, žuvyje, morkose, šaltalankio uogose.
Jis būtinas regėjimui ir kaulų regeneracijai.

B grupės vitaminai. Šių vitaminų yra grūduose, vištienoje, kepenyse, inkstuose, žemės riešutuose, menkėje, lašišoje, sojoje. Jie būtini riebalų skaidymui, medžiagų apykaitos ir kraujodaros procesams. 

Negalima pamiršti, kad vartojant oralinius kontraceptikus, pablogėja vitamino B6 pasisavinimas. Tokiu atveju reikia jį vartoti papildomai.

Vitaminas C. Šis vitaminas susikaupęs citrusiniuose vaisiuose, erškėtuogėse, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, žaliose daržovėse, raugintuose kopūstuose.
Jis stimuliuoja imuninę sistemą, pagerina geležies pasisavinimą ir kartu išsaugo normalų hemoglobino kiekį.

Vitaminas E. Šio vitamino yra žaliose daržovėse, kiaušiniuose, piene, augaliniuose aliejuose, grūdų daiguose. Jis būtinas raumenims, kraujagyslių ir endokrininei sistemoms.
Vitaminą E geriausia vartoti drauge su vitaminu A, nes jie sustiprina vienas kito poveikį.

Vitaminas D. Šio vitamino yra jūros žuvyje, jūros kopūstuose, pieno produktuose. Jis stiprina kaulus, padeda išsaugoti ląstelių drėgmę, palankiai veikia odą.
Veikiant saulės spinduliams, vitaminas D sintezuojamas organizme, todėl saulėtuoju metų periodu jo paprastai nestinga. 

Keletas sveikos mitybos patarimų

Pavasarį organizmas išgyvena avitaminozę, todėl labai svarbu racionaliai maitintis. Nepatartina laikytis griežtų dietų.

Nereikia manyti, kad pavasarį daržovėse ir vaisiuose visiškai nebelieka vitaminų. Vaisiai ir daržovės vis tiek naudingi. Ir ne vien dėl išlikusių vitaminų, bet ir dėl to, kad juose gausu ląstelienos, kuri padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir toksinams. Kad organizmas geriau pasisavintų vaisius, reikia juos valgyti 30 minučių prieš valgį.

Būtina produktus derinti pagal jų pasisavinimą. Pavyzdžiui, daržoves, iš kurių paprastai daromos salotos, geriausia valgyti su mėsa, nes šie produktai ilgai virškinami. O štai duona ir makaronai suvirškinami gerokai greičiau, todėl juos geriausia derinti su sūriais arba žalumynais.

Pavasarį nerekomenduojama maitintis vegetariškai. Būtina mažiausiai 3 kartus per savaitę valgyti mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų. Be visaverčių baltymų, juose yra riebalų ir vadinamųjų ekstraktinių medžiagų, kurios suaktyvina virškinamojo sekreto gamybą. Veikiamas šio sekreto, maistas geriau pasisavinamas. Beje, pavasarį reikia valgyti tik šviežią ir labai kokybišką mėsą.

Pavasarį reikia gerti kuo daugiau žaliosios arbatos, morsų, pagamintų iš nevirtų uogienių arba šaldytų vaisių, ir kuo mažiau kavos bei alkoholio.

Vitaminai nesikaupia organizme, todėl jų būtina gauti kasdien. Jei žinosime, kokiuose produktuose kokie vitaminai kaupiasi, nesunkiai apskaičiuosime, kokių suvartojame mažiau. Pavyzdžiui, jeigu kurią nors dieną neteko užvalgyti žuvies, riešutų ar kepenų, vadinasi, organizmas gavo mažiau B grupės vitaminų. Tuomet reikia išsivirti avižų košės arba avižų kisieliaus. Avižos ne tik vitaminingos, bet ir pagerina žarnyno veiklą, riebalų pasisavinimą. Jose gausu kalio, magnio, fosforo, chromo, geležies, mangano, jodo ir labai reto komponento silicio, kuris stiprina plaukus.

Pavasarinis silpnumas, galvos svaigimas ir slogutis dažniausiai siejamas su hemoglobino kiekio sumažėjimu, lemiamu geležies trūkumo.

Bene daugiausia geležies yra riešutuose, kuriuos pavasarį būtina valgyti kiekvieną dieną. Ne mažiau reikalingi ir obuoliai, pagerinantys geležies pasisavinimą.