Jeigu vaikas karščiuoja
Net jeigu vaiko kūno temperatūra ne itin aukšta, tėveliai dažniausiai griebiasi ją mažinančių vaistų. Matyt, jie nepakankamai gerai žino, kad karščiavimas yra organizmo apsauginė reakcija.

Reikia pasakyti, kad stabilią kūno temperatūrą, svyruojančią tarp 36-37°C, sąlygoja šilumos gamybos ir šilumos atidavimo pusiausvyra.

Prasidėjus uždegiminiam procesui, organizme pradeda gamintis pirogenai, kurie įspėja galvos smegenis, kad būtina susiaurinti kraujagysles ir sustiprinti raumenų susitraukimus. Štai kodėl žmogų pradeda krėsti drebulys ir pakyla kūno temperatūra.
Šaltkrėčio kamuojamą vaiką reikia šilčiau apkloti ir sušildyti.

Karščiavimas naudingas tuo, kad jis padeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais: aukštesnėje negu 37°C temperatūroje daugelis mikrobų nebeįstengia daugintis, o kai kurios apsauginės substancijos, pavyzdžiui, interferonas, pradeda skirtis tik esant 38°C.

Dauguma vaikų karščiavimą toleruoja geriau negu suaugusieji, todėl jeigu kūno temperatūra neviršija 39°C, ją mažinančių vaistų nereikia duoti.

Kada būtini temperatūrą mažinantys vaistai
Pirmaisiais 2-3 gyvenimo mėnesiais kūdikiai dažniausiai blogai toleruoja karščiavimą, todėl jau esant 38°C, gydytojai paprastai skiria temperatūrą mažinančius vaistus.

Mažų vaikų didesnis lyginamasis kūno paviršius, todėl jų “sušilimui” reikia daugiau šilumos.
Dėl šios priežasties raumenų drebulys neretai virsta vadinamaisiais febriliais traukuliais.

Tokius traukulius patyrusiems mažyliams iki 3 metų amžiaus rekomenduojama duoti karščiavimą mažinančių vaistų, kūno temperatūrai pasiekus 38 ar daugiau laipsnių.

Kartais vaikams išsivysto vadinamoji piktybinė hipertermija - odos kraujagyslės ne išsiplečia, o, atvirkščiai, susitraukia ir sutrikdo šilumos atidavimą.

Piktybinės hipertermijos simptomai: kūno temperatūra 40 ir daugiau laipsnių, “marmurinis” odos atspalvis, šaltos rankos ir kojos.
Tokiu atveju būtina vaikui duoti temperatūrą mažinančių vaistų, o jo kūnelį patrinti degtine iki paraudimo, kad pegerėtų šilumos atidavimas.
Be abejo, būtina nedelsiant pakviesti gydytoją.

Kokiais vaistais mažinti vaiko kūno temperatūrą
Geriausiai vaikui duoti paracetamolio. Bet ne atlaužti suaugusiems skirtos tabletės gabalėlį, o naudoti “vaikiškas” šio vaisto formas - skanesnes ir patogesnes.

aikams negalima duoti acetilsalicilo rūgšties - aspirino ir vaistų, kuriame jo yra.

Karščiavimą mažinančių vaistų negalima:
- duoti iš anksto - jie būtini tik kūno temperatūrai pasiekus pavojingą ribą;

- duoti reguliariai - jie gali sukurti sveikimo iliuziją ir “užmaskuoti” besivystančias komplikacijas.

Jeigu vaikui teko duoti kūno temperatūrą mažinančių vaistų, būtina pakviesti gydytoją, nepriklausomai nuo to, ar temperatūra sumažėjo, ar ne.

Kaip gydyti slogą ir kosulį
Sloga ypač kamuoja kūdikius. Užgulta nosytė trukdo jiems čiulpti pieną. O vyresni vaikai sloguodami jaučiasi pakenčiamai.

Jeigu iš nosies skiriasi labai mažai išskyrų, tai, kol jos skystos, galima 2-4 kartus per dieną į nosytę lašinti kraujagysles susiaurinančius lašus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams tinka 0,05 proc. tirpalai, o patiems mažiausiems - 0,01 proc. Jeigu vaistinėje yra tik 0,1 proc. tirpalo, tai būtina jį 3-4 kartus atskiesti vandeniu. Tokius lašus galima naudoti ne ilgiau negu 3 dienas. 

Kai išskyros sutirštėja, geriausia lašinti 1 proc. druskos tirpalą.

Beje, jeigu vaikas ne itin kamuojasi, galima iš pat pradžių gydyti vien tokiu tirpalu, nenaudojant kraujagysles plečiančių lašų.

Prieš lašinant vaistus, būtina vaiką paguldyti ant nugaros taip, kad jo galvelė nusvirtų žemyn, o šnervės įgautų vertikalią padėtį - tuomet vaistai pasieks ir nosiaryklę.

Lašai su antibiotikais, sergant ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, nebūtini. Bet, pasitarus su gydytoju, galima vaikui duoti specialių vaistų nuo slogos.

Sausas kosulys paprastai neilgai kamuoja mažylius, Greitai jie pradeda atsikosėti, todėl geriausia iš pat pradžių pradėti juos girdyti šiltu šarminiu gėrimu - pienu su soda (1/2 arbatinio šaukštelio į stiklinę vandens) arba mineraliniu vandeniu.

Drėgnas kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, todėl nereikia jo malšinti. Atvirkščiai, reikia jį stimuliuoti, kad greičiau pasišalintų skrepliai.

Neretai ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu (arba paragripu) sergantiems vaikams išsivyto laringitas, pasireiškiantis “lojančiu” kosuliu ir pasunkėjusiu kvėpavimu.
Tokiu atveju būtina skubiai padaryti garų inhaliaciją. Bet ne paprastų garų, besiveržiančių iš puodo ar arbatinuko, o virtų bulvių garų, sklindančių pro specialią iš kieto popieriaus pagamintą tūtą.
Inhaliacijos trukmė yra 5-10 minučių.

Jeigu kūdikis dar labai mažas, reikia vonios kambaryje atsukti visus karšto vandens čiaupus ir 15-20 minučių palaikyti mažylį tokioje drėgnoje atmosferoje.

Jeigu vaiko savijauta nepagerėja ir nesušvelnėja jo kosulys, būtina nedelsiant kviesti “Greitąją pagalbą”!

Šilumos procedūros
Garstyčių trauklapiai, taurės, deginantys pleistrai ir įtrynimai vaikams netinka. Jie paprasčiausiai neįstengtų ištverti tiek, kiek reikia, kad procedūra būtų efektyvi.

Be to, garstyčios skleidžia lakias medžiagas, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
Visas minėtas priemones gali atstoti bendroji 39°C temperatūros vonia. Ji pakankamai išplečia odos kraujagysles ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Šią procedūrą galima daryti tik esant normaliai kūno temperatūrai, arba šiek tiek jai pakilus. 

Bendras režimas
Nėra taisyklių, tinkamų visais atvejais: viskas priklauso nuo vaiko savijautos.

Jeigu vaikas stipriai karščiuoja ir labai blogai jaučiasi, jis turi gulėti lovoje. Kūno temperatūrai sumažėjus ir pagerėjus savijautai, vaikas gali atsikelti, bet į lauką jam eiti nevalia. 

Nereikia vaiko storai apmuturiuoti, nereikia stengtis labai prišildyti jo kambarį.

Dažnai vėdinant patalpas, palengvėja kvėpavimas ir susilpnėja slogos simptomai.

Geriausia, kai kambario temperatūra yra 18-19°C, ar net šiek tiek žemesnė.

Nebūtina keisti vaiko mitybos raciono. Jeigu mažylis nenori valgyti, reikia pagaminti jo labai mėgstamą patiekalą, bet neversti jį suvalgyti: savijautai pagerėjus, pagerės ir apetitas. Sergantį vaiką reikia gausiai girdyti, nes prakaituodamas jis netenka daug skysčių.

Labai naudingi daržovių nuovirai, arbata su citrina ar aviečių uogiene, vaisių sultys.

Paprastai į mokyklą ar vaikų darželį vaikui leidžiama grįžti po 5-6 dienų.

Ūmios kvėpavimo takų ligos dažniausiai tik trumpam sutrikdo vaiko sveikatą. Jos pavojingesnės tik kūdikiams ir lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams. Tokius mažylius reikia ypač saugoti nuo sloguojančių ir kosinčių ligonių