Be to, yra ligų, smarkiai sekinančių organizmą. Vaikai, sergantys ūminėmis ligomis, žino, kad pasveiks. Bei kai liga lėtinė, jiems tenka prisitaikyti prie apribojimų. 

Į ką reikia atkreipti dėmesį

Jūs nesate atsakingi už lėtinę vaiko ligą, bet jūs privalote užtikrinti jam tinkamą priežiūrą ir gydymą.

Neleiskite plėtotis blogoms mintims: “Jis niekada neturės normalios vaikystės”. Teisingai gydant dauguma lėtinių ligų nepavojingos gyvybei ir dažniausiai nereikalauja labai griežtų apribojimų.

Nebūkite pernelyg atsargūs bendraudami su vaiku. Neskirkite sergančiam vaikui ypatingų privilegijų,
Išmokykite vaiką susidoroti su savo negalia ir atpažinti ligos įspėjamuosius ženklus.

Kaip reikia kalbėti

Suteikite vaikui žinių apie jo ligą. Nebūkite pernelyg rimti ir formalūs, kad vaikas neimtų dar labiau nerimauti. “Tau astma. Tai tokia liga, kai retkarčiais būna sunku kvėpuoti. Tai labai nemalonu, bet vaistai, kuriuos tu vartoji, tau padės”.

Daugelis vaikų serga alergija. Vieni negali gerti pieno ir valgyti ledų, kiti duonos ar kukurūzų. Treti gali valgyti viską, bet ima čiaudėti, kai šalia atsiranda katė ar šuo.

Palaikykite vaiką: “Daug vaikų turi tokią pat problemą, tu ne vienas toks”.

Kai vaikas vyresnis, jis pats turi prisiimti atsakomybę už vaistų vartojimą, vengti veiksnių, sukeliančių ligos paūmėjimą ir atpažinti jo požymius.

“Jei teisingai vartosi vaistus ir valgysi tinkamą maistą, beveik visuomet jausiesi gerai”.

Pasistenkite nenuliūdinti vaikų vardydami jiems būtinus apribojimus. Siūlykite įvairius variantus. “Ne, tu negali nakvoti pas draugę, nes ji turi šunį, o tu esi alergiška jo plaukams. Tačiau aš galėčiau pakalbėti su jos mama, gal jūs galėtumėte pasistatyti palapinę kieme”.

Jei jūsų vaikui paūmėjo alergija, pasistenkite kalbėti su juo kuo ramiau. “Tu vartoji vaistus ir žinai, ką daryti. Šis paūmėjimas praeis. Žinau, kad tau dabar negera ir šiek tiek baisu, bet juk tu susidorodavai su tuo anksčiau”.

Kaip nereikia kalbėti

“Tave vėl pradėjo kankinti astma? Einam namo - į kiną nueisime kitą kartą”. Gerai pagalvokite prieš taip sakydami. Kitaip, vaikas kitą kartą, nenorėdamas praleisti malonumo, gali nesisakyti tėvams apie pasireiškusius simptomus.

“Tau svaigsta galva? Tai tikriausiai dėl diabeto. Eik pagulėti, indus išplaus sesė”. Jei po ligos “simptomų” bus koks nors atlygis, jie ims “kartotis”.

“Tau jau treji metai. Tu pati žinai, ko tau negalima valgyti”. Jūs teisūs, bet neįvertinate vieno dalyko. Vaikas nesilaiko nurodymų ne todėl, kad jų nežino. Jam tiesiog labai ko nors norisi.

“Būkite atidesni savo broliui. Jam astma”. Jūsų kiti vaikai, aišku, turi žinoti apie brolio ar sesės ligą, bet neįskiepykite jiems pavydo ar nuoskaudos. Jei išgirsite vaiką sakant, kad ir jis norėtų sirgti diabetu, žinokite, kad persistengėte.