Nutukimą lemia medžiagų apykaitos sutrikimai: organizme vyrauja riebalų kaupimo, o ne skaidymo procesai.

Jeigu tėvai stambūs, natūralu, kad jie ir vaikui perduoda “stambumo” genus. Tokiems vaikams nutukimo tikimybė padidėja nuo 50-60 iki 80-90 proc.: jiems padidėja organizmo statybinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) poreikis, kad būtų patenkinti organizmo energijos poreikiai. Jeigu nėra liesėjimą skatinančių išorinių veiksnių (persirgtos ligos, fizinis aktyvumas, ne visai normalios socialinės gyvenimo sąlygos), stresų (aplinkos pakeitimas, konfliktai su bendraamžiais), vaiko kūno masė tampa per didelė.

Paprastai šeimose, turinčiose polinkį į apkūnumą, mitybos tradicijos nukreiptos į tai, kad vaikelį reikia kuo geriau pamaitinti, kad jis būtų “putlutis”. Permaitinimas, ypač ankstyvame amžiuje, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie su amžiumi padidėja. Riebalų audiniai reikalauja juos maitinti, o tai didina apetitą, skatina persivalgyti ir toliau tukti. Riebalų ląstelių dydis ir talpumas yra genetiškai nulemti (kiek jos gali savyje sutalpinti maistingųjų medžiagų, kurių šiuo metu organizmui nereikia).

Riebalų kaupimas gali vykti dviem būdais. Kiekviena riebalų ląstelė gali plėstis, prisipildydama riebalų.

-Antrasis būdas - riebalų ląstelių skaičius didėja skylant ląstelėms. Kai žmogus ima laikytis dietos, pradeda sportuoti, ląstelės atsikrato balasto, ir žmogus liesėja. Tačiau pasidalijusios ląstelės niekur nedingsta: tokiu atveju suliesėti beveik neįmanoma. Būtent vaikystėje nutukimas dažniausiai ir vystosi ląstelių skilimo būdu.

Nutukimą skatina ir per didelis lipidų bei angliavandenių, patenkančių į organizmą su maistu, kiekis. Juos gerai pasisavina virškinamojo trakto receptoriai. Jie patenka į kraują ir atsideda organizmo riebalų “sandėlyje” ląstelėse.

Vaikučių tukimą ypač skatina manų košė, įvairūs makaronų gaminiai, meduoliai, sausainiai, bandelės, pyragėliai, tortai bei įvairūs saldūs gazuoti vaisvandeniai, kuriuose yra daug gliukozės ir konservantų.

Atrodytų, vaikas nieko nevalgė, “tik išgėrė porą stiklinių kolos”, ir jau sustorėjo… Kai kuriais atvejais vaikų nutukimą sąlygoja sutrikusi endokrininė (vidaus sekrecijos liaukų) ar nervų sistemos veikla. Pradinėse sutrikimo stadijose pagausėja prakaitavimas, pasireiškia troškulys, pykinimas; vaikas greitai pavargsta, jam dažnai sukasi galva, atsiranda funkcinių širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų. Kartais mažų vaikų nutukimas gali būti susijęs ir su gana reta liga - adipozine genitalijų distrofija, kuri vyresniame amžiuje (sulaukus 12-13 metų) pasireiškia lytinės brandos vėlavimu, protinio vystymosi atsilikimu. Tokiam mažyliui būna labai sunku mokytis. Jis gali būti labai kaprizingas ir irzlus arba vangus, sulėtėjusių reakcijų. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo ir padidėjusio krūvio kaulams bei sąnariams atsiranda judamojo aparato pakitimų, kurie sąlygoja skausmus ir ribotą apatinės kūno dalies judrumą. Vėliau neišvengiami kvėpavimo sutrikimai, kurie sukelia plaučių ir širdies nepakankamumą, tinimus. Dėl nutukimo gali išsivystyti cukrinis diabetas, aterosklerozė, tulžies akmenligė, hipertenzija, miokardo infarktas. 

Kaip padėti nutukusiam vaikui

Pirmiausia, kas daugeliui ateina į galvą - dieta. Suaugusiam žmogui tai paprasta; tačiau negalima pamiršti, kad vaiko valia daug silpnesnė negu suaugusiojo. Jeigu mama privers mažylį laikytis dietos, jai teks arba drausti valgyti maistą, kurį valgo visa šeima, jam matant, arba versti laikytis dietos visą šeimą. Deja, tai, ko jam nebuvo leista valgyti, vaikas “atsigriebs”, kai tik prieis prie šaldytuvo.

Nenuostabu, kad tokį elgesį jo atžvilgiu vaikas laiko nenormaliu ir neteisingu. Be to, yra gana pavojinga laikytis dietos savo nuožiūra. Vaikui augant būtina subalansuoti jo mitybą, kad organizmui pakaktų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Būtina pasitarti su pediatru ir endokrinologu. Gydytojas nustatys, ar per didelį vaiko svorį kompensuos augimas, ar jis iš tikrųjų linkęs tukti; rekomenduos, kaip pakeisti mitybą. Stenkitės, kad vaikas kasdien pakankamai ilgai žaistų ir bėgiotų gryname ore, mažiau smaližiautų ir vietoje saldžių gėrimų gertų mineralinį vandenį. Nutukusiems vaikams rekomenduotina dažniau valgyti avižų ir grikių košių, nes jos yra nekaloringos.

Svarbu nesupainioti nutukimo su hipotireoze (taip vadinama susilpnėjusi skydliaukės funkcija). Šia liga sergantys vaikai atrodo nutukę, išblyškę. Vaiko reakcijos, jo judesiai bei kalba sulėtėja, jis nuolat šąla, sutrinka nakties miegas. Oda tampa blyški, sausa ir stora. Gali pradėti slinkti plaukai (tai ne avitaminozės, o įsisenėjusios hipotireozės pasekmė). Vaiką gali kamuoti nuolatinis vidurių užkietėjimas, kurio neįmanoma sureguliuoti mityba. Vaikui nieko nesinori, jis tampa irzlus. Tėvams šie požymiai turėtų signalizuoti ligos pradžią.