DIRGLIOJO ŽARNYNO SINDROMAS

Kokios priežastys sukelia dirgliojo žarnyno sindromą tiksliai pasakyti sudėtinga. Tai gana dažnai pasitaikantis žarnų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis daugybe simptomų: ligonį vargina stiprus spazminis žarnyno skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, meteorizmas, dažnas dujų pasišalinimas iš virškinamosios sistemos, raugėjimas. Be to, šie ligoniai patiria daug negatyvių emocijų.

Jaučiant minėtus simptomus patartina apsilankyti pas gydytoją. Savarankiškai gydytis nerekomenduojama, nes labai svarbu nustatyti pagrindinę ligą sukėlusią priežastį ir ją pašalinti. Kitaip, simptominis gydymas bus bevaisis.

Gydantis dirgliojo žarnyno sindromą didelė reikšmė teikiama dietinei mitybai. Dietą turėtų rekomenduoti gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus, varginančius ligonį.

Viduriuojant patartina vengti pieno ir jo produktų, žalių vaisių ir daržovių. Esant vidurių užkietėjimui, priešingai, reikia valgyti daug ląstelienos turintį maistą ir gerti kuo daugiau skysčių.

GASTRITAS

Gastritas - nespecifinis skrandžio gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcija, kietas maistas, alkoholis, kai kurie vaistai, alergija. Priklausomai nuo ligos eigos gastritas gali būti ūminis arba lėtinis. Daugeliu atveju lėtinis gastritas išsivysto netinkamai gydant ūminę ligos formą.

Pagrindiniai ligos simptomai - maudžiantis skausmas skrandžio srityje, sunkumas, pilnumo pojūtis skrandyje, pykinimas, vėmimas, apetito netekimas.

Esant nedidelei intoksikacijai per keletą dienų skausmingi simptomai gali praeiti savaime. Tačiau dažniausiai tenka kreiptis į gydytoją.

Gydymas skiriamas priklausomai nuo ligą sukėlusių priežasčių, skiriami liguistus simptomus slopinantys medikamentai.

Sergant gastritu patartina laikytis gydytojo rekomenduotos dietos, ilsėtis, reikėtų vengti priepuolį provokuojančių veiksnių (rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, persivalgymo), nevartoti gydytojo nepaskirtų vaistų. 

APENDICITAS 

Apendicitas - ūminis kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas. Būdingiausias ligos simptomas - skausmas apatinėje pilvo dalyje kairėje pusėje; gali pasireikšti šleikštulys, karščiavimas ir viduriavimas. Po 6-12 valandų skausmas pereina į apatinės pilvo dalies dešinę pusę: jis stiprėja judant, ypač jei lenkiama dešinioji koja. Pilvas gali patinti ir pasidaryti labai jautrus.

Pajutus minėtus simptomus, reikia tuoj pat vykti į ligoninę, nes būtina nedelsiant operuoti, kol apendiksas dar netrūko. Trūkus apendiksui ir jo turiniui patekus į pilvo ertmę gali išsivystyti gyvybei pavojingas peritonitas.

DUBENS SRITIES ORGANŲ UŽDEGIMAS 

Dažniausiai dubens srities organų uždegimą sukelia infekcija. Išsivysčius uždegimui pasireiškia skausmas apatinėje pilvo dalyje, taip pat nugaros skausmas.
Pajutus minėtus simptomus reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

SKRANDŽIO ARBA DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS OPALIGĖ

Opaligė - lėtinė liga, kuri periodiškai paūmėja. Paprastai opaligė paūmėja pereinamaisiais metų laikais - rudenį ir pavasarį.

Kol kas gydytojai negali tiksliai pasakyti, kodėl taip yra. Tačiau ligoniai, kuriems diagnozuota opaligė, laikydamiesi gydytojo rekomenduotų profilaktikos priemonių paūmėjimo gali išvengti.

Būdingas opaligės simptomas - deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Sergant skrandžio opalige skausmas pasireiškia praėjus neilgam laikui po valgio, o dvylikapirštės žarnos opalige - gerokai vėliau.

Kiti požymiai: sumažėjęs apetitas, šleikštulys, vėmimas ir kūno svorio mažėjimas.

Jaučiant tokius simptomus būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma opaligė progresuoja toliau ir labai pažeidžia skrandžio sienelę. Negydoma opa gali bet kuriuo metu trūkti ir sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą.

Gydantis opaligę patartina vengti riebaus arba aštraus maisto, alkoholio, maitintis reguliariai ir, žinoma, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.