Tiesą pasakius, daugeliu atvejų šie nuogąstavimai būna menkai pagrįsti arba visiškai nelogiški.

Šiame straipsnyje pamėginsime išsiaiškinti, ar tikrai tiek daug pavojų tyko mažylių, kaip mano jų mamos.

Jis toks gležnas, kad baisu net paliesti...
Pagimdžiusi kūdikį, moteris neretai baiminasi paimti jį ant rankų. Jai atrodo, kad gali netyčia sužaloti tokį trapų mažylį, net nedrįsta pagalvoti, kas atsitiktų, jeigu kūdikis išslystų ir jos rankų.

Todėl kiekvieno naujagimio mama turėtų paskaityti specialią literatūrą apie naujagimius. Sužinojusi daugiau apie kūdikio priežiūrą, pasikalbėjusi su vaikų gydytoju, moteris suvokia, kad būgštauja visiškai nepagrįstai: vaiką ne taip lengva “sulaužyti”. Be to, yra elementarios naujagimio laikymo taisyklės. Nevalia jo “čiupti” staiga. Pirmiausia reikia ties kūdikiu pasilenkti, prispausti jį prie krūtinės ir pakelti, ranka prilaikant galvelę. O dar geriau - pasiūti specialų priegalvėlį ir privystyti prie kūdikio galvelės, kad ši tvirčiau laikytųsi.

Ar kūdikis neprigers?
Daugelis jaunų mamų ir tėvelių bijo naujagimį maudyti. Jiems atrodo, kad kūdikis įtrauks į plaučius vandens ir nustos kvėpuoti.

Labai bijant, reikia šią procedūrą patikėti patyrusiai draugei, vyresnei seseriai arba močiutei. Galima įsigyti specialų įdėklą, skirtą kūdikio maudymui. Šis prietaisas, pagamintas iš tvirtos plastmasės ir išimamo medžiaginio kilimėlio, puikiai prilaiko maudomą mažylį ir fiksuoja jo galvutę, todėl mamai nebereikia nerimauti, kad jos vaikas įkris į vandenį ir prigers.

Jei įsigyti tokį įrenginį nėra galimybių, geriausia vaiką maudyti dviese. Vyras gali prilaikyti kūdikį, kad šis netyčiom nepanirtų po vandeniu, o mama tuo tarpu jį nupraus.

Be to, nereikia pamiršti, kad moters įsčiose vaisius auga ir vystosi skystoje terpėje. Manoma, kad vos tik gimę kūdikiai yra puikūs plaukikai, ir tik gyvendami praranda šiuos įgūdžius.

Barbė devyndarbė
Naujagimį auginančiai mamai vis atrodo, kad ji pamirš kokį nors labai svarbų darbą arba nesuspės laiku jo nudirbti.

Kartais moteris pati supranta, kad jos nerimą padidina nuolatinis skubėjimas. Kai ji pradeda teisingai planuoti savo darbus, nerimas išnyksta.

Geriausia ant popieriaus lapelių surašyti visus būtinus darbus tokia seka, kokia jie turi būti atliekami, ir pakabinti tuos lapelius geriausiai matomose vietose: ant šaldytuvo, šalia kūdikio lovelės, vonios kambaryje, prieškambaryje. Naudinga turėti specialų dienoraštį. O labai baiminantis pavėluoti, naudinga laikrodį pasukti 10 minučių į priekį.

Be to, vaiką auginančios mamos neturėtų visų namų ūkio darbų prisiimti ant savo pečių, dalį rūpesčių privalo perimti vyras.

Kad nenutiktų nieko bloga...
Beveik visos mamos, dar prieš gimstant kūdikiui, pradeda nerimauti, kad jam gali kas nors atsitikti. Kai mažylis gimsta, šis nerimas dar labiau sustiprėja: kad miegodamas neužspringtų atpiltu maistu, kad vartydamasis neužsigautų į kietą lovelės kraštą. O kai jis pradeda šliaužioti, mama ima nerimauti, kad neįkištų pirštelio į “rozetę” ar tarp durų. Kuo toliau, tuo daugiau baimių...

Dar prieš gimstant kūdikiui būsimieji tėveliai turi pasirūpinti, kad jo gyvenamoji aplinka būtų saugi. Jei tėvai tuo pasirūpina, naujagimiui nieko blogo negali atsitikti.

Kad kūdikis miegodamas neužspringtų,
reikia po jo nugarėle pakišti specialų volelį, kad paūgėjęs neužsigautų į lovelės kraštus, reikia prie jų pritvirtinti sulankstyto minkšto audinio. “Rozetes” reikia užkimšti plastmasiniais kamštukais, ant baldų kampų uždėti silikoninius kampučius, duris - sandariai uždaryti.

Močiutė ar auklė?
Daugelis šiuolaikinių mamų nenori ir negali visiškai atsidėti šeimai ir vaikams. Todėl iškyla problema, kur ir su kuo palikti savo vaiką, ir kas jam gali atsitikti. Be abejo, reikia labai apdairiai rinktis auklę arba vaikų darželį. Pirmą kartą pamačius žmogų, sunku suprasti, koks jis yra iš tikrųjų. Todėl geriausia pasikliauti draugų ir gerų pažįstamų rekomendacijomis. Tik žinant, kad vaiką prižiūri rimtas, atsakingas ir pakankamai patyręs žmogus, galima visiškai nusiraminti.

Deja, net dirbdamos savo darbą, mamos dažniausiai nerimauja: “jeigu vaikui kas nors atsitiks, o manęs laiku nesuras...” Jos kiekvieną minutę trokšta žinoti, kaip sekasi mažyliui.

Todėl reikia stengtis palaikyti kuo geresnį ryšį su vaiką prižiūrinčiu žmogumi. Jis turi žinoti visų telefonų, kuriais galima skambinti mamai, numerius.  Tai ypač svarbu, kai vaikas truputį negaluoja.

Kad vaikas jaustųsi saugus jį supančiame pasaulyje
Vaikams paūgėjus, mamos suvokia, kad teks juos išleisti iš namų vienus. Kai kurioms moterims tokia perspektyva kelia siaubą.

Kai tik vaikas pradeda sąmoningai galvoti, reikia jį supažindinti su elementariomis saugaus elgesio namie, kieme, gatvėje, vandenyje taisyklėmis. Šiuo atveju gali labai praversti animaciniai filmukai ir įvairūs žaidimai, mokantys atsargiai elgtis su pavojingais daiktais, saugiai pereiti gatvę arba patariantys, ką atsakyti nepažįstamiems žmonėms. Labai svarbu, kad vaikas žinotų savo vardą ir pavardę, adresą ir tėvų darbovietes. Jis turi mokėti paskambinti telefonu specialioms tarnyboms.

Svarbiausia neleisti niekam išmušti savęs “iš vėžių” ir neužsikrėsti aplinkinių baime. Reikia stengtis išlikti ramiai. Ilgą ir dažniausiai nelengvą gyvenimą nugyvenusi močiutė gali galvoti kitaip negu jauna mama. Ir neverta su ja ginčytis. Jeigu ji taip myli anūkėlę, kad nuolat dėl jos nerimauja, nereikia jai trukdyti. Svarbiausia - nepradėti pačiai nerimauti.

Kiekviena moteris turi žinoti, kad motiniška baimė yra įgimtas  jos instinktas, kuris niekada niekur neišnyksta. Todėl svarbiausia išmokti su juo susitaikyti, netraumuojant nei savęs, nei aplinkinių, nei savo vaiko. Kad nekamuotų nuolatinis nerimas, reikia pasirūpinti, kad vaikas būtų kuo saugesnis, ir išmokti nusiraminti.