Ką reikia žinoti sergantiesiems bronchų astma

Ką reikia žinoti sergantiesiems bronchų astma

2005 Bal 04
 Bronchų astma - tai uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu bei priepuoliniu kosuliu.

Astma, kaip ir kitos alerginės ligos (pavyzdžiui, egzema bei alerginis rinitas), gali būti paveldima.

Tačiau egzistuoja nemažai išorinių astmos simptomus provokuojančių faktorių.
- Tai šaltas oras, didelis fizinis krūvis, cigarečių dūmai, alergija žiedadulkėms, gyvūnų kailiui ir seilėms, namų dulkių erkėms ir t.t.

Kaip turbūt jau daugelis pastebėjome, “žiedadulkių sezonas” Lietuvoje prasideda balandžio-gegužės mėnesiais.

Alergiją paprastai sukelia augalai, žydintys mažais žiedais
- medžiai (ąžuolai, guobos, beržai, šermukšniai, tuopos, riešutmedžiai ir kt.)
- ir žolės (motiejukai, ambrozijos, balandos, usnys, svidrės ir kt.).

Jų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl lengvai pakeliamos ir nešiojamos vėjo.

Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui.

Išvengti alergenų galima laikantis specialistų rekomendacijų.

Bronchų astma bei alerginiu rinitu sergantiems žmonėms rekomenduojama:
- Nakčiai uždaryti namų ir butų langus.

- Vengti vaikščioti lauke apie 14-16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia.

- Važiuojant uždaryti automobilio langus.

- Atostogauti pajūryje, kur yra mažiau žydinčių augalų ir mažesnė žiedadulkių koncentracija ore.

- Reguliariai vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.

- Nepradėti vartoti daugiau medikamentų negu buvo paskirta.

- Pasivaikščiojus lauke nusiprausti po dušu, nes žiedadulkių gali susikaupti plaukuose ir ant odos.

- Nedžiovinti lauke drabužių, nes į juos taip pat gali patekti žiedadulkių.

Bronchų astmos priepuolius gali išprovokuoti ir naminiai gyvūnai.

Gyvūnų kailyje, seilėse ir šlapime yra smulkių dalelių, kurios, kaip ir žiedadulkės, patenka į orą ir gali būti įkvėptos.
Sveikiems žmonėms tai neturi jokios reikšmės, tuo tarpu astma sergančių žmonių kvėpavimo takai yra jautresni, ir įkvėpti alergenai gali tapti astmos paūmėjimo priežastimi.

Laikant namuose šunį ar katę, reikėtų laikytis kelių taisyklių
- stengtis kuo ilgiau gyvūnus laikyti ne gyvenamosiose patalpose

- ir bent kartą per savaitę juos nuprausti;
paglosčius gyvūną, būtinai nusiplauti rankas.

- Ir, svarbiausia, neįleisti kačių ir šunų į miegamąjį.

Labai veiksmingas alergenas yra namų dulkių erkės.

Jos daugiausiai maitinasi nusilupusiomis žmogaus epidermio ląstelėmis, kurių prisikaupia patalynėje ir minkštuosiuose balduose.

Palankiausios sąlygos namų dulkių erkėms gyventi ir daugintis yra 25-27°C temperatūra ne didesnė nei 60 proc. ,oro drėgmė.
Bronchų astmos priepuolius galima palengvinti dažnai ir gerai vėdinant patalpas, dulkes valant drėgnuoju būdu bei stengiantis, kad gyvenamosiose patalpose būtų kuo mažiau kilimų ir minkštųjų baldų, kuriuose gali gyventi namų dulkių erkės.

Jei astma sergantis žmogus rūko, jis ne tik pasunkina ligos priepuolius ir daro ją sunkiau kontroliuojamą, bet ir rizikuoja susirgti kitomis ligomis.

Sergant astma pavojinga ne tik rūkyti, bet ir būti prirūkytoje patalpoje (tai vadinama pasyviuoju rūkymu).

Rūkymas nėštumo metu didina riziką susirgti astma gimsiančiam vaikui.
Kosulys ir dusulys būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligoms; be to, ne kiekvienas astma sergantis žmogus patiria visus šiuos simptomus.

Tačiau jei šeimoje esama ar būta sergančių bronchų astma, egzema arba alerginiu rinitu šeimos narių, patyrus aukščiau nurodytus simptomus, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Tokiu atveju tikimybė, kad sergama būtent bronchų astma, yra kur kas didesnė.

Ligą svarbu diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau. Tinkamus vaistus išrenka ir paskiria gydytojas.

Numalšinti trumpiems dusulio priepuoliams, trunkantiems nuo keleto minučių iki valandos, skiriami trumpalaikio poveikio inhaliuojamieji bronchų spazmus mažinantys vaistai. 

Ilgalaikiai paūmėjimai gali trukti kelias dienas. Tokio paūmėjimo priežastis būna besiplečiantis ir nepakankamai gydomas kvėpavimo takų uždegimas, kuris efektyviausiai gydomas inhaliuojamaisiais steroidais.

Jei priepuoliai dažnai kartojasi (ypač naktį), kai juos išprovokuoja didelis fizinis krūvis arba alergenai, bronchų astma gydoma medikamentų deriniais.

Vaistus, skirtus gydyti bronchų astmą, kompensuoja ligonių kasos.

Drauge su medikamentiniu gydymu gali būti taikomi ir alternatyvūs būdai (akupunktūra, joga ir pan.). 

Medikai įspėja, kad bronchų astma turi būti gydoma nuolat: medikamentinio gydymo, net ir pagerėjus būklei, nutraukti jokiu būdu negalima!

Bronchų astmos atvejų visame pasaulyje katastrofiškai daugėja.

Šiuo metu apie 10 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų pasaulio gyventojų serga bronchų astma.

Paskutinių apklausų rezultatai rodo, kad astma serga 1,2-1,3 proc. Lietuvos gyventojų.