Gal jie elgtųsi atsargiau, jeigu žinotų, kad didelės vaistų dozės yra labai nuodingos. Suvalgęs vos vieną kitą tabletę suaugusiam ligoniui skirtų vaistų mažylis gali sunkiai apsinuodyti. Dažniausiai taip atsitinka jaunesniems negu 5 metų vaikams.

Gerai, kai tėvai iš karto žino, kokių vaistų suvalgė vaikas. Bet dažniausiai, susirūpinę dėl vaiko negalavimo, jie tuo nepasidomi.

Pastebėjus apsinuodijimo simptomus, reikia nedelsiant kviesti “Greitąją pagalbą”, o jos laukiant atidžiai prižiūrėti vaiką ir (jeigu mažylis moka kalbėti) pasistengti sužinoti, ką jis suvalgė.

Priklausomai nuo to, kokiais vaistais apsinuodijo vaikas, pasireiškia tam tikri simptomai.

Jei vaikas apsinuodijo kraujo spaudimą mažinančiais vaistais, jis svyruoja, atrodo mieguistas, skundžiasi, kad jam silpna, svaigsta galva, džiūsta burna. Dėl šių vaistų poveikio labai sumažėja kraujo spaudimas ir suretėja pulsas, o vyzdžiai taip susiaurėja, kad jų vietose matyti tik maži taškeliai.

Laukiant atvykstant medikų, reikia išplauti vaiko skrandį ir paspaudus pirštu liežuvio šaknį pravimdyti. Po to reikia duoti aktyviosios anglies.

Vaikui apsinuodijus centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais visų pirma pasireiškia neįprastas susijaudinimas. Šie vaistai gali pagreitinti širdies plakimą, sukelti spengimą ausyse, pykinimą.

Sunkesniais atvejais gali išsivystyti traukuliai. Ir dėl šio apsinuodijimo pirmiausia reikia kviesti “Greitąją pagalbą”, o po to nedelsiant išplauti vaiko skrandį ir duoti jam aktyviosios anglies.

Jeigu išsivysto traukuliai, reikia pasirūpinti, kad į vaiko kvėpavimo takus patektų deguonies: į burną įsprausti nosine arba tvarsčiu apvyniotą šaukštelį. Jeigu vaikas vemia, reikia nuolat iš jo burnos pašalinti vėmalus, kurie gali užkimšti kvėpavimo takus.

Itin sunkų apsinuodijimą sukelia vaistai su alkaloidais ir širdį stipriai veikiančiais glikozidais. Tokių apsinuodijimų pasitaiko palyginti dažnai, nes pagyvenusieji šeimos nariai neretai vartoja širdies glikozidus, pavyzdžiui, rusmenės ir pakalnučių preparatus.

Tokių vaistų paragavęs vaikas gali vemti arba prarasti sąmonę. Jį gali kamuoti traukuliai. Šiuo atveju vėlgi reikia kuo greičiau kviesti medikus, išplauti vaiko skrandį ir duoti jam aktyviosios anglies.

Apsinuodijęs vaistais su alkaloidais mažylis nori gerti, bet vos įstengia nuryti skystį. Jo vyzdžiai neįprastai išsiplėtę, veidelis paraudęs. Gali sutrikti kalba. Toks apsinuodijimas padidina jaudrumą, o kartais net sukelia kliedesį ir haliucinacijas.

Jeigu išsivysto traukuliai ir vaikas praranda sąmonę, reikia jo galvą pasukti į šoną ir tarp dantų įsprausti medžiaga apvyniotą šaukštelį, kad į kvėpavimo takus laisvai patektų deguonis. Jeigu mažylis nustoja kvėpuoti, reikia nedelsiant pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą. O jeigu jis sąmoningas, reikia išplauti skrandį ir, žinoma, kviesti “Greitąją pagalbą”.

Ne mažiau pavojingas ir apsinuodijimas migdomaisiais vaistais. Suvalgęs šių vaistų, mažylis pradeda keistai elgtis: svirduliuoja kaip girtas, vargiai supranta, kas jam sakoma, ir atrodo, kad beveik negirdi. Jo kūno temperatūra sumažėja, rankos ir kojos atšąla, vyzdžiai susiaurėja. Mažylis sunkiai kvėpuoja, beveik neįstengia nuryti.

Sunkesniais atvejais vaikas praranda sąmonę. Jeigu vaikas sąmoningas, pirmiausia reikia išplauti jo skrandį silpnu šarminiu geriamosios sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis į stiklinę vandens), duoti vidurius laisvinančios druskos, aktyviosios anglies.

Jeigu vaikas nuryja keletą kristalėlių kalio permanganato, jis pajunta stiprų burnos, gerklės bei pilvo skausmą ir pradeda vemti. Kalio permanganatas nudegina stemplės ir skrandžio gleivinę. Pirmiausia reikia išvalyti vaiko burnos ertmę ir išplauti ją vandens srove, o po to - išplauti skrandį.

Suaugę žmonės turi įsidėmėti, kad vaiko sveikatai ir gyvybei kelią pavojų net labai įprasti ir, rodos, visiškai “nekalti” vaistai (paracetamolis, įvairūs lašeliai ir panašiai). Suaugusio žmogaus organizmui nekenksmingos šių vaistų dozės gali būti pražūtingos mažam vaikui.
Visų minėtų pavojingų situacijų būtų galima išvengti, jeigu suaugusieji laikytų vaistus vaikams nepasiekiamose vietose.

Deja, kartais už savo užmaršumą ir nerūpestingumą jiems tenka labai brangiai sumokėti - vaikų mirtingumas nuo apsinuodijimų užima antrą vietą po žūčių nuo traumų.