Jeigu esate alergiški

Jeigu esate alergiški

2015 Sau 01
Pavasaris. Žydi alksniai ir lazdynai. Netrukus pražys ir beržai bei kai kurie kiti medžiai, krūmai, žolynai.

Augalų žydėjimas džiugina akį ir linksmina sielą, bet ore skraidančios jų žiedadulkės gali sukelti daugybę nemalonių pojūčių: nosies niežėjimą, čiaudulį, akių ašarojimą, galvos skausmą, silpnumą ir net dusulį. Ne visiems. Tik tiems, kurie linkę į šienligę, arba polinozę. Kaip tokie žmonės turi elgtis šiuo gražiu metų laiku, kad netaptų sunkiais ligoniais?

Galima sau padėti

Į šienligę linkusiems žmonėms savo sveikata dera pasirūpinti iš anksto - dar prieš augalų žydėjimą. Bet jeigu “pavojingas” augalas sukraus žiedus tik, pavyzdžiui, po mėnesio, tai dar nevėlu ir dabar kreiptis į gydytoją dėl specialios terapijos. Laiku pradėti vartoti specialūs vaistai visiškai apsaugo nuo šienligės arba gerokai sušvelnina jos simptomus.

Be abejo, geriausia būtų visiškai išvengti alergenų. Pavyzdžiui, “pavojingiems” augalams žydint išvykti į vietovę, kur jų nėra. Bet taip padaryti gali anaiptol ne kiekvienas žmogus. Dauguma negali dėl darbo, šeimos ar neatidėliotinų reikalų.

Pavasaris daugumai atrodo nelabai tinkamas metas atostogoms, bet, pasak specialistų, kaip tik jam atėjus miesto ore susikaupia daugiausia žiedadulkių. Daugiau negu vasarą, žydint varpiniams javams ir įvairiems žolynams.

Laiku nesuskatus užkirsti šienligei kelią ir neturint galimybės išvykti, artėjant pavojingam metui, reikia apsirūpinti šią ligą gydančiais vaistais. Kuriuos iš jų pasirinkti ir kaip vartoti, gali patarti tik gydytojas alergologas. 

Negalima prarasti budrumo iki pat rudens

Žiedadulkių sukeliamos alergijos pavojus gresia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Yra 3 sergamumo šia liga bangos: pavasario, trunkanti maždaug nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos, kai žydi alksniai, lazdynai, ąžuolai, beržai; vasaros, trunkanti birželio-liepos mėnesiais, kai žydi lankų žolynai - motiejukai, šunažolės, eraičinai ir kt, ir vasaros-rudens, trunkanti nuo liepos pabaigos iki spalio mėnesio, kai žydi graižažiedžių bei balandinių šeimos augalai - pelynai, balandos ir kt. Laimei, beveik nėra žmonių, įsijautrinusių visų augalų žiedadulkėms. Todėl kiekvienam šienligės kamuojamam ligoniui reikia ypač saugotis tik vieno ar kelių augalų, kurių žiedadulkės gali sukelti ligos paūmėjimą.

Žmonėms, kurie jautrūs vabzdžių įgėlimams, reikia būti labai atsargiems visą šiltąjį metų periodą. Bitės, kamanės, vapsvos, širšės suaktyvėja jau balandžio mėnesį ir nurimsta tik šalnoms pakandus visus žydinčius augalus. Jeigu bent kartą įgėlus kuriam nors iš minėtų vabzdžių pasireiškė alerginė reakcija, pavyzdžiui, skruostų tinimas, po kito įgėlimo gali ištikti net anafilaksinis šokas. Kartais jis išsivysto taip greitai, kad nespėjama net nuvykti pas gydytoją.

Tokiems žmonėms būtina po ranka turėti stiprių ir greitai veikiančių vaistų. Dėl jų paskyrimo reikia kreiptis į alergologą. Šis specialistas paaiškina, kaip tokius preparatus savarankiškai sušvirkšti (įgėlus vabzdžiui, laukti medikų pagalbos paprasčiausiai nėra kada).

Alergiškam žmogui gali pakenkti ir pelėsių grybeliai, kurie pavasarį nutirpus sniegui ir nušvitus saulutei ore paskleidžia gausybę sporų.

Tuo periodu pavojingiausia būti senuose, drėgnuose pastatuose, ypač pasibaigus jų šildymo sezonui. Taip pat nerekomenduojama raustis rudenį nesutvarkytuose gėlynuose, tvarkyti parkus, skverus. Pernykščiai lapai ir drėgmė - puiki terpė daugintis grybeliams. Jų sporų gali būti ir pirtyje. Užtat saunoje, kurios oras karštas ir sausas, jų neaptiksi nė su žiburiu. Todėl alergologai pataria pavasarį dažniau lankytis saunoje.

Drėgnuose namuose pavasarį ypač suaktyvėja dulkių erkutės, kurių gyvybinės veiklos produktai laikomi vienais iš stipriausių alergenų.

Keletas patarimų sergantiesiems šienlige

Rūpinkitės savo buto ir darbo vietos švara, dažnai vėdinkite patalpas, dažnai valykite kilimus ir minkštus baldus, kad ant jų nesikauptų dulkės, žiedadulkės ir naminių gyvūnų plaukai.

Mažiau valgykite mėsos ir aštrių patiekalų. Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, kiekvieną pavasarį, prieš augalų žydėjimą, kreipkitės į alergologą ir pildykite jo nurodymus.

Visada turėkite po ranka vaistų nuo alergijos, skirtų itin pavojingiems šios ligos simptomams malšinti. 

Keletas žodžių apie alerginį rinitą ir bronchinę astmą

Alerginiam rinitui ilgai buvo skiriama per mažai dėmesio, kaip nelabai “rimtai” ligai. Bet pastaruoju metu medikų nuomonė apie šią ligą labai pasikeitė. Mat pastebėta, kad alerginis rinitas ilgainiui gali sukelti astmą, o sergant astma, neretai išsivysto ir alerginis rinitas. Žodžiu, šios ligos tarpusavyje susijusios, todėl manoma, kad ir gydyti jas reikia kompleksiškai.

Nuo šiol visiems žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu, rekomenduojama bent kartą per metus kreiptis į gydytoją, kad patikrintų, ar nesivysto bronchinė astma, o jeigu vystosi, tai nustatytų, kokia jos stadija.
Tai nesudėtingi kvėpavimo intensyvumo tyrimai, kuriuos atlieka alergologas arba pulmonologas.