Beje, stuburgalius vaikai sumuša ne tik čiuoždami ar leisdamiesi nuo kalniuko, bet ir išdykaudami, pavyzdžiui, ištraukę kėdę iš po draugo sėdynės. Dėl šio sumušimo būna labai sunku vaikščioti ir sėdėti: mat prie stuburgalio prisitvirtinę net 15 dubens ir tarpvietės raumenų, ten labai daug nervinių rezginių.

Jeigu vaikas patyrė tokią traumą, reikia jį kuo greičiau nurengti, paguldyti ant pilvo ir ant sumušimo vietos uždėti švelnią, šaltame vandenyje pamirkytą ir nuspaustą servetėlę. Kai ji sušyla, reikia tuoj pat pakeisti. Tokius kompresėlius reikia dėti keletą valandų, o kartais net visą dieną. Jeigu vaikui labai skauda, reikia  duoti vaistų, malšinančių skausmą ir uždegiminius procesus. Dozė turi atitikti vaiko amžių. Mažiems vaikams negalima duoti analgino.

Kai skausmas sumažėja, galima leisti vaikui pasiversti ant nugaros. Svarbu, kad jis gulėtų ne ant minkšto, o ant pusiau minkšto paviršiaus.

Kitą dieną šalti pavilgai jau nebereikalingi. Jeigu vaikas dar jaučia skausmą, galima jį malšinti natrio diklofenako tepalu. Jeigu trauma nesunki, skausmas išnyksta per 2-3 dienas. Jeigu neišnyksta ir vaikas dėl skausmo negali vaikščioti, būtina kreiptis į gydytoją.

Dėl stuburgalio traumos pasidaro skausminga defekacija, todėl reikia vaikui duoti išmatas minkštinančio maisto - tarkuotų burokėlių, slyvų, keptų obuolių.

Stuburgalį gali skaudėti ir dėl nedidelių, bet dažnų traumų, pavyzdžiui, patiriamų važinėjant dviračiu. Toks skausmas gali kamuoti liesus vaikus, mėgstančius sėdėti prispaudus kelius prie smakro. Nuo traumų apsaugoti vaikus beveik neįmanoma, o įpratinti teisingai sėdėti ne tik galima, bet ir reikia.