Įprasta manyti, kad diatezę, arba atopinį dermatitą, sukelia tik maisto produktai, kuriems įsijautrinęs vaiko organizmas. Bet iš tikrųjų šią alerginę reakciją gali sukelti ir žydintys augalai, namų dulkės, gyvūnų plaukai bei kitokie ore esantys alergenai (mažiems vaikams beveik kiekviena alerginė reakcija pasireiškia dermatitu).Kai ore pasklis daugybė žiedadulkių, pats laikas pasidomėti, kaip apsaugoti vaikus nuo atopinio dermatito ir kitokių alergijos apraiškų.

Svarbu išaiškinti "kaltininką"

Nors mokslininkai neseniai nustatė, kad polinkį į alergiją lemia genai, vis tiek dėl šių ligų negalima kaltinti vien genų. Didėjančiam vaikų sergamumui alerginėmis ligomis nemažai įtakos turi ir civilizacija. Dauguma šiuolaikinių mažylių auga švarūs, išpuoselėti. Jų imuninei sistemai beveik nereikia kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais - bakterijomis, virusais, todėl ji, "neturėdama ką veikti", paverčia priešais baltymus, esančius maisto produktuose, žiedadulkėse. Štai kodėl daugybė vaikų, pavasarį pražydus augalams, ima čiaudėti, kosėti, ašaroti ir kasytis.

Kas konkrečiai sukelia alergiją, savarankiškai nustatyti sunku. Todėl patartina ilgai nedelsiant kreiptis į alergologą, kad skirtų kraujo analizę ir specialius odos mėginius, padedančius nustatyti alergenus. Beje, odos mėginiai (iš karto galima išaiškinti net 40 alergenų!) daromi tik vyresniems negu 3,5-4 metų mažyliams, o jaunesniems - vien kraujo analizė.

Ne vien žiedadulkės

Jeigu alerginę reakciją sukelia kokio nors augalo žiedadulkės, tai ji išsivysto ir valgant tam tikrus maisto produktus. Tai vadinama kryžmine alergine reakcija. Ją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Kryžminės reakcijos būdingos tik maždaug pusei alergiškų vaikų (kodėl taip yra, kol kas nežinoma), bet beveik visiems vaikams, kurie įsijautrinę kokioms nors žiedadulkėms, patartina neduoti ir joms "giminingų" maisto produktų. Pavyzdžiui, jei mažylis alergiškas varpinių augalų žiedadulkėms, jam geriau nevalgyti - duonos bei pyrago gaminių, iškeptų iš ruginių ar kvietinių miltų, sojos, avižų, ryžių, baklažanų, pomidorų, kivių, salierų, petražolių, svogūnų; jeigu jam alergiją sukelia medžių žiedadulkės, nederėtų valgyti - medaus, riešutų, obuolių, kriaušių, vyšnių, trešnių, persikų, abrikosų, bananų, kivių, ananasų, mangų, apelsinų, avokadų, raudonųjų bei juodųjų pipirų, anyžių, sojos, kmynų morkų, salierų, garstyčių, kalendros; jei jautrus įvairių žolynų (piktžolių) žiedadulkėms, nevartotini - pomidorai, agurkai, melionai, baklažanai, aguročiai, morkos, žirniai, moliūgai, sojos, salierai, krapai, petražolės, saulėgrąžų sėklos bei jų nerafinuotas aliejus, chalva, kmynai, raudonieji bei juodieji pipirai. Laimei, vaisių ir daržovių alergenai kaitinami suyra, todėl jei vaikui nevalia valgyti obuolių, jis gali valgyti obuolienę arba keptus obuolius, gerti obuolių kompotą.

Be alergenų

Norint išvengti alergijos, pirmiausia reikia apsaugoti vaiką nuo alergenų. Jeigu tie alergenai yra tam tikrų augalų žiedadulkės, jiems žydint reikia neleisti vaikui giedromis dienomis žaisti lauke. Jeigu jis eina į mokyklą, grįžusį reikia perrengti kitais drabužiais, o atviras kūno vietas nuplauti vandeniu. Buto langus geriausia laikyti uždarytus - jį vėdinti geriau lyjant. Grindis ir dulkes reikia valyti drėgnuoju būdu. Be abejo, vaikui negalima duoti maisto produktų, kurie gali sukelti kryžminę reakciją.

Keletą metų išvengus alergenų, organizmo jautrumas jiems sumažėja. Daugeliui vaikų atopinis dermatitas ilgainiui išnyksta. Bet pasitaiko, kad paauglystėje jis vėl "sugrįžta" ir, beje, ne vienas, o kartu su alergine sloga ar net astma. Kuriam vaikui gali taip atsitikti, iš anksto numatyti neįmanoma. Vyrauja nuomonė, kad kuo anksčiau pradedama gydyti ir kuo kruopščiau gydoma alergija, tuo mažesnė tikimybė, kad ji "sugrįš".

Rizikos grupė

Apie vaiko polinkį į alergiją galima spręsti pagal jo išvaizdą. Rizikos grupei priskiriami vaikai - šviesiaplaukiai rudaakiai; turintys sausą ir "žąsies" odą; turintys po papildomą raukšlelę ant apatinių vokų; kurių delnus vagoja gausybė smulkių raukšlelių; per kurių odą švelniai perbraukus nagu, ilgai išlieka balta žymė.

Vaistai ir imunoterapija

Atopinis dermatitas gydomas specialiais tepalais. Sunkesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti hormoninius kremus. Teisingai vartojami šiuolaikiniai hormoniniai kremai nepavojingi, nes beveik nepatenka į kraują, todėl tėveliams nederėtų jų ignoruoti.

Alerginis rinitas gydomas antihistamininiais vaistais, kurie mažina gleivinių paburkimą ir niežulį. Šiuos vaistus taip pat turi skirti gydytojas. Jokiu būdu negalima į nosį purkšti įprastų vaistų nuo slogos, kurie siaurina kraujagysles, nes jie gali negrįžtamai pažeisti gleivinę.