Klastingasis sindromas

Metabolinis sindromas gresia žmonėms, kurių kūno formos labiau primena obuolį, negu kriaušę, t.y. riebalai linkę kauptis viršutinėje kūno dalyje. Jis diagnozuojamas tuomet, kai moters liemens apimčiai siekiant 80 cm, o vyro - 94 cm, aptinkami du iš toliau nurodytų veiksnių:

* glikemija nevalgius 5,6 mmol/l;

* trigliceridų kiekis 1,7 mmol/l;

* keletą kartų arterinis spaudimas po 10 minučių poilsio siekė 130/85 mm gyv.st.;

* didelio tankio lipoproteinų ("gerojo" cholesterolio) kiekis vyro kraujyje sumažėjęs iki 1,03 mmol/l, moters iki 1,29 mmol/l.

Šiuos duomenis galima sužinoti tik apsilankius pas gydytoją, todėl pernelyg sustorėjus liemeniui vizito pas jį nederėtų ilgai atidėlioti. Metabolinis sindromas pavojingas tuo, kad gerokai (iki 3,5 karto) padidina kraujagyslių aterosklerozės, miokardo infarkto bei insulto (3 kartus), išeminės širdies ligos (2 kartus) vystymosi tikimybę ir maždaug 2 kartus padidina mirtingumą dėl išsivysčiusio insulto arba infarkto. Dėl metabolinio sindromo dažniau susergama cukriniu diabetu.

 Atsargumas gėdos nedaro

Žmonėms, turintiems obuolio formos figūrą, reikėtų pasitikrinti, kiek organizme yra riebalų. Savarankiškai ir to padaryti neįmanoma, nes tikslaus riebalų kiekio negali parodyti nei svarstyklės, nei jokie testai. Jį galima nustatyti tik atlikus rentgeninę densitometriją, kuri pateikia duomenis apie kaulų, raumenų bei riebalų audinių tankį.

Labai praverstų ir kraujo analizė, parodanti, ar yra genetinis polinkis į cukrinį diabetą, aterosklerozę, trombozę. Medikų teigimu, vien dėl apkūnumo ne visuomet išsivysto metabolinis sindromas - nemažai įtakos turi genetika. Kartais netgi labai nutukę žmonės  sulaukia senatvės nesiskųsdami sveikata. Todėl, kaip sakoma, atsargumas gėdos nedaro. Juolab rizikuojant sveikata.

 Neignoruojant taisyklių

Siekiant sumažinti antsvorį, svarbiausia neišsekinti organizmo. Tai reiškia, kad reikia vengti drastiškų liesėjimo metodų, bet deramai pakoreguoti mitybą, fizinį krūvį ir gyvenseną:

* Pakeisti mitybos įpročius. Gresiant metabolizmui, neužtenka apriboti riebalų ir kalorijų kiekį, todėl derėtų kreiptis į dietologą. Rekomenduotina individuali dieta, kuri padėtų visiems laikams atsikratyti antsvorio.

* Vengti pernelyg griežtų dietų. Griežtai apribojus racioną, sunku ilgai ištverti, todėl paprastai vėliau grįžtama prie įprastos mitybos ir dar labiau papilnėjama. Kita vertus, jeigu ir užtenka valios laikytis griežtos dietos, organizmas ilgainiui pripranta prie "badmiriavimo" ir pradeda taupyti energiją, todėl riebalų sankaupos nebemažėja, tik silpnėja raumenys.

* Nepersitreniruoti. Staiga pradėjus intensyviai treniruotis, gali sušlubuoti sveikata. O nustojus treniruotis, prarasti riebalai gali sugrįžti "su kaupu". Siekiant to išvengti, reikia treniruotis reguliariai ir saikingai, o fizinį krūvį didinti pamažu, kad organizmas spėtų prie jo prisitaikyti. Pavyzdžiui, galima pradėti pasivaikščiojimu kiekvieną dieną, o vėliau įprasti dar ir treniruotis sporto salėje, plaukioti baseine, žiemą - slidinėti. Dėl fizinio krūvio geriausia iš anksto pasitarti su gydytoju, o per treniruotes - su treneriu. Tik pasikliaujant jų patarimais įmanoma normalizuoti kūno svorį nepakenkiant sveikatai.

* Nesistengti suliesėti pernelyg greitai. Kartu su pertekliniais kilogramais mažėja ir labai reikalingo "gerojo" cholesterolio kiekis kraujyje. Todėl liesėjant pernelyg greitai gali pablogėti metaboliniai rodikliai ir sutrikti širdies veikla.

 "Dėl viso pikto..."

Siekiant išvengti metabolinio sindromo, rekomenduotina:

* nešykštėti sau teigiamų emocijų, kasdien rasti kuo pasidžiaugti (nors mažmožiais);

* valgyti maisto produktus, turtingus magnio: rupią ruginę duoną, kruopas, kviečių sėlenas, pupeles, žirnius, graikinius riešutus, abrikosus, kukurūzus;

* reguliariai mankštintis;