Įvairių vaikų kvėpavimo organų ligų klinikiniai simptomai

Įvairių vaikų kvėpavimo organų ligų klinikiniai simptomai

2004 Bal 25
 Įvairių vaikų kvėpavimo organų ligų klinikiniai simptomai  

Bronchitas

Vaikų bronchitas paprastai būna ūmus. Dažnai jis yra virusinės kilmės, sukeltas plintant nosiaryklės uždegimui, kuris apima visą plaučių medį. Dažniausiai sergama žiemą, daugiau drėgno klimato zonose. Vaikas kosti sausai, ypač naktį, po to pradedama atkosėti skreplių. Temperatūra gali ir nepakilti. Kosulys kartai būna “švilpiantis” ir verčia galvoti apie astmą; iš čia pavadinimas “dusinantis bronchitas”, arba “astminis bronchitas”. Šis kosulys gali sukelti net vėmimą, kurio metu vaikas tam tikram laikui pašalina gleivių perteklių: intensyviai susitraukiant pilvui ir aktyviai iškvepiant, plaučiai “nudrenuojami”, kartu iš skrandžio pašalinamos gleivės, kurias vaikas galėjo nuryti. 

 

Virusinė bronchopneumopatija

Kaip rodo pavadinimas, kalbama apie bronchiolių ligą. 80 proc. jos atvejų būna virusinės kilmės: tris ar keturias pirmąsias dienas ligą lydi nosiaryklės uždegimas, otitas ir konjunktyvitas; tik paskui atsiranda kosulys. Jis sausas, ilgalaikis, verčiantis galvoti ir apie kokliušą. Vėliau kvėpavimas tampa sunkus, švilpiantis. Vaikas stengiasi įkvėpti daugiau oro, jo krūtinė išsipučia, lūpos kartais pamėlsta, rodydamos kvėpavimo nepakankamumą. Vaiko temperatūra gali būti arba aukšta, arba visai normali. Klinikiniai požymiai (švilpimas, krūtinės ląstos išsiplėtimas) verčia galvoti apie astmą. 25-32 proc. vaikų, sirgusių bronchiolitu, vėliau suserga bronchine astma.
Vaikui augant, liga dažnai palengvėja netgi pačiais sunkiausiais atvejais, bet aišku, kad ji priklauso nuo sukėlusio viruso. Abiem atvejais gydymą gali gerokai palengvinti bronchų ir bronchiolių nudrenavimas, ausų, nosies, gerklės išvalymas, ventiliacija, tik reikia stengtis išvengti ligos paūmėjimo. 

 Bronchų išsiplėtimas

Tai nedažna liga, bet kartais būna vaikystėje persirgtų ligų, tokių kaip pirminė tuberkuliozė, kokliušas, tymai, pasekmė. Ligą taip pat gali sukelti įvairi anksčiau minėta ir užleista patologija, pavyzdžiui, nosiaryklės uždegimas, sinusitas, kūdikių bronchų ir plaučių infekcijos. Šiai ligai būdingas, kaip rodo pavadinimas, kai kurių bronchų išsiplėtimas, tam tikri “mazgai” arba “karpos”, kuriuos galima pamatyti ant bronchų medžio šakų. Išsiplėtimai yra tikri pūlių rezervuarai, kuriuos būtina nedelsiant pašalinti. 

 Vaikų astma

Tai yra spazmiška bronchiolių liga, kuri truputį skiriasi nuo suaugusiųjų astmos. Net jei kai kurie priepuoliai yra “sausi” ir psichosomatinės arba alerginės kilmės, tai dažniausiai vaiko bronchų sumažėjusio pralaidumo, lėtinio nosiaryklės uždegimo, kosulio pasekmė. Apskritai vaikai yra labai jautrūs bet kokiai psichinei ar fizinei agresijai. Dažniausiai bronchiolė, veikiama išorinio veiksnio, taip pat infekcijos, susitraukimo momentu spazmuoja, ir vaikas dūsta. Jis nebegali pašalinti oro iš plaučių, o jei spazmas trunka ilgiau, uždegimas ir gleivių antplūdis ima trukdyti ir iškvėpti, ir įkvėpti. Šis “pernelyg didelis” susitraukimas ir su juo susijęs švilpimas primena pradurtą pūslę: oras iš jos išeina švilpdamas.

Kvėpuoti trukdo ir alerginiai veiksniai. Šiuo atveju ypač jautriai reaguoja nosies arba bronchų gleivinė, ji gali būti paburkusi keletą valandų ar keletą dienų. Toks spazmas gali sukelti ir gausią gleivinės sekreciją. Nosis “bėga”, vaikas ima čiaudėti (sloga) arba kosėti ir švilpti (astma). Visi šie sutrikimai dažnai būna tarpusavyje susiję t.y. kyla vienas iš kito, arba izoliuoti, t.y. atsiranda daugiau ar mažiau alergiškoje zonoje. 

 Kosulys

Jį sukelia iš plaučių besiveržiantis oras, priverstinai susitraukus iškvepiamiesiems raumenims ir užsivėrus balso plyšiui. Kosulys turi būti veiksmingas norint pašalinti gleives. Toks pat procesas čiaudint vyksta nosyje. Kosulys gali kilti sergant nosiaryklės uždegimu arba plaučių uždegimu. Tai refleksinis veiksmas, leidžiantis apsaugoti plaučius nuo bet kokio užteršimo. Iš pradžių kosulys dažnai būna sausas, po to gali virsti švilpiančiu dusuliu arba drėgnu ir veiksmingu kosuliu. Taigi kosulį reikia vertinti ir nesijaudinti, jog vaikas naktį pakosi. Kiekvienas kosulio protrūkis miegant padeda pašalinti gleives, kurios kaupiasi bronchuose arba gerklėje ir ryklėje. 

 Mukoviscidozė.

Ši liga dažniausiai pasitaiko kartu su sunkiomis genetinėmis ligomis. Trys milijonai prancūzų, patys to nežinodami, yra šios ligos geno nešiotojai. Šiandien ji mažai žinoma, tuo tarpu Prancūzijoje ja serga daugiau kaip 5000 vaikų, tai yra vienas naujagimis iš 2000. Vaikai, sergantys lėtine neužkrečiama liga, kenčia nuo širdies ir kvėpavimo nepakankamumo, kylančio dėl bronchų užsikimšimo lipniomis ir sunkiai pašalinamomis gleivėmis; prisideda virškinimo sutrikimai, kurie dažnai stabdo harmoningą vaiko augimą. Gydant šią ligą, greta medicininių priemonių labai svarbu taisyklingas kvėpavimas ir plaučių ventiliacija; tėvai ir terapeutas turi kaip galima geriau padėti nudrenuoti užsikimšusius bronchus. Labai svarbu vaiką išmokyti pašalinti gleives aktyviomis atsikosėjimo ir plaučių ventiliacijos priemonėmis, bet kartu reikia stengtis pakeisti bronchų gleivių sudėtį. Tuomet atliekama krūtinės ląstos mankšta arba stuksenant rankomis, arba nedideliais vibratoriais. Procedūras reikėtų kartoti mažiausiai kas dvi tris dienas.

Kasdieninės drenavimo ir ventiliacijos procedūros, drauge su atsikosėjimą lengvinančiomis priemonėmis ir patalpų drėkinimu, padeda išvengti bronchų užsikimšimo bei infekcijų ir skatina vaiko augimą. Neabejotinai ši liga bei jai gydyti būtinas režimas gali turėti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių psichologinių pasekmių. Šiuo atveju vaikui padėti galėtų atsipalaidavimas ir savo ligos supratimas. 

 Skrandžio ir stemplės refliuksas.

Jis pasitaiko pirmaisiais gyvenimo metais; vidutiniškai serga vienas iš 500 naujagimių. Patalogiją rodo sutrikęs virškinimas (blogai veikia stemplė), o tai trikdo kvėpavimą. Stemplės gleivinė gali būti sudirginta. Tada į bronchus galima įtraukti skrandžio turinio.

Kvėpavimo arba gerklės, ausų, nosies ligų klinikiniai požymiai pasirodo jau per pirmuosius šešis kūdikio gyvenimo mėnėsius. Kūdikis gali pamėlynuoti, kartais blokuojamas jo kvėpavimas, jis kosi naktį (spazminis kosulys). Mažylis gali sirgti nosiaryklės uždegimu ir otitu.