Kas per daug, tas...

Žmogaus elgesys labai priklauso nuo charakterio. O charakterio tipas yra dalinai įgimtas, dalinai susiformavęs ankstyvoje vaikystėje, todėl žmogus jo negali visiškai pakeisti - nebent “nugludinti” aštriuosius kampus. Tačiau jo charakteris dėl to iš esmės nepasikeistų.

Vieni žmogaus charakterio bruožai labiau pastebimi, kiti - mažiau. Jų derinys suformuoja asmenybę. Jei ima vyrauti kuris nors vienas charakterio bruožas, nėra normalu, tačiau tokio žmogaus dar negalima pavadinti ligoniu. Susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms, jam greičiau nei kitiems gali išsivystyti tam tikras psichologinis sutrikimas, kurį psichiatrai vadina asmenybės patologija, arba charakterio anomalija.

Seniai pastebėta, kad vieni žmonės labiau linkę duoti, o kiti - imti. Tai normalu. Tačiau kai šie bruožai pradeda vyrauti, tai jau galima pavadinti asmenybės patologija. Pagal minėtus polinkius žmonės skirstomi į tam tikrus psichologinius tipus. 

Labiau linkę duoti

Linkusieji duoti tai daro vis dėl kitokių įsitikinimų. Pavyzdžiui: hipomaniakinio tipo atstovas duoda (dovanoja dovanas, rūpinasi kitais, aukojasi ir t.t.) tarsi inertiškai, impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes; depresinio - paprasčiausiai negali neduoti, nes jį užkamuotų kaltės jausmas; mazochistinio - duoda tarsi aukodamasis; dalinai isterinio - duoda norėdamas atkreipti į save dėmesį; disociatyviojo - duoda tarsi bandydamas išpirkti savo kaltę arba norėdamas pasielgti “kaip visi”. 

Labiau linkę imti

Šio psichologinio tipo atstovams taip pat būdingi skirtingi įsitikinimai. Šizoidinio tipo žmogus užsisklendęs savyje, todėl aplinkiniams jis neskuba nieko duoti, bet mielai iš jų ima; isterinio - gali ne tik duoti, bet ir imti, tačiau irgi labiau norėdamas atkreipti dėmesį nei siekdamas naudos; asocialiojo - imdamas mėgaujasi, kaip brakonierius, slapčia šaudydamas žvėrelius; paranoidinio - ima todėl, kad nesijaustų nuskriaustas; hipomaniakinio - gali ne tik duoti, bet ir imti inertiškai, tarsi darydamas paslaugą davėjui; disasociatyviojo - gali imti, jeigu ima visi, t.y. “dėl šventos ramybės”; sadistinio - ima iš silpnesnių už save, norėdamas pademonstruoti savo stiprybę; narcizinio - naudojasi žmonėmis kaip daiktais, stengiasi iš jų išgauti viską, ko jam reikia, o jei duoda jiems, tai tik laukdamas ypatingo įvertinimo.

Buitiniai “donorai” ir “vampyrai”

Sveikas žmogus visada suvokia, ką daro, ir žino, kiek kam verta duoti ar aukoti (dovanų, dėmesio, jėgų) arba kiek pasiimti iš kitų. Jis duoda, kai gali duoti, ir ima, kai mano esąs nusipelnęs. Tuo tarpu asmenybės patologijos kamuojamas žmogus nesugeba taip aiškiai suvokti pasaulio ir visada elgtis adekvačiai, todėl jam sunku apsispręsti, kada ir kiek duoti arba kada kiek imti ar reikalauti. Priklausomai nuo polinkio imti ar duoti, tokie žmonės vadinami buitiniais donorais arba vampyrais. 

Buitinius donorus verčia duoti nepagrįstas kaltės jausmas (tarsi bandytų atsipirkti), nerimas (apipylus dovanomis, padarius paslaugą arba apgaubus dėmesiu, jiems pasidaro ramiau) arba patiriamas malonumas (galėdamas duoti, jaučiasi stiprus, svarbus, reikalingas, turtingas ir t.t.).

Buitinius vampyrus imti dovanas, naudotis paslaugomis, mėgautis dėmesiu taip pat gali versti nerimas (globojami, lepinami jaučiasi saugesni), paranoidinės (nieko negaudami, jaustųsi nuskriausti, o duodami - kone apvogti) arba šizoidinės (nenorėdamas nieko duoti, mėgaujasi imdamas) būsenos.

Donorai paprastai giriami ir laikomi geraširdžiais, o vampyrai peikiami ir laikomi savanaudžiais. Taip yra todėl, kad žmonės linkę vertinti vieni kitus išoriškai, negalvodami, kas dedasi sieloje. Psichologų teigimu, už dovanas moka ne tik donorai, bet ir vampyrai, bet donorai - akivaizdžiai, o vampyrai - sielos gilumoje. Donoras, davęs dovaną ar suteikęs paslaugą, gali iškart nusiraminti ir jaustis “atsipirkęs”, tuo tarpu vampyras ją gavęs gali ilgai apgailestauti ir krimstis. Tačiau kadangi ir vienas, ir kitas yra kamuojami asmenybės patologijos, tai nederėtų jų kritikuoti. Reikėtų padėti šiems žmonėms adekvačiai pažvelgti į situaciją, stengiantis suprasti, kad taip jie patenkina savo troškimus.